Daugiabučio namo renovacijos pamokos

Renovuotas Prezidento g. 65 daugiabutis gyvenamasis namas traukia praeivių akis, džiugina jo gyventojus. „Tauragės kurjeris“ pakalbino šio namo bendrijos „Septynios liepos“ pirmininkę Reginą Petrikienę.
Spėjo pasinaudoti didesne parama R.Petrikienė pasakojo, kad mintis renovuoti namą, kuriame ji su šeima gyvena apie dešimt metų, gimė po pokalbio su tos pačios gatvės 82-ojo namo gyventoja Daiva Kukanauskiene. – Pamačiusi atsiskaitymo lapelį, kiek šio namo gyventojai po renovacijos moka už šildymą, nustėrau. Jų mokesčiai, palyginti su mūsų, tik lašelis jūroje, ir dar mes savo butuose žiemą šalome. Tariau sau, kad ir mums reikėtų imtis renovacijos. Buvo 2007 metai. Tuomet norint imtis renovacijos būtinai reikėjo kurti bendriją. Sulaukusi gyventojų ir šeimos palaikymo ėmiausi organizacinio darbo, įkūrėme bendriją. Ėmiau agituoti už renovaciją. Kalbinau ne tik butų savininkus, bet ir jų šeimų narius. Įtikinėjau, kad po to mažiau mokėsime už šilumą, gyvensime šilčiau, jog pabrangs mūsų būstai, pagerės gyvenimo kokybė. Be to, tuomet iš valstybės biudžeto buvo skiriama pusė renovacijai reikalingų lėšų. Bendrijos nariai suprato, kad gali daug laimėti. Nors reikėjo, kad tam pritartų 51 procentas – 11 iš 20 butų savininkų, nė vienas neprieštaravo. Mums pasisekė įšokti į nuvažiuojantį traukinį – iš valstybės gavome pusę visų renovacijai reikalingų lėšų (445 tūkst. Lt), – pasakojo Regina.Be to, „Septynioms liepoms“ dar buvo leista atlikti ir kitus, o ne tik namo apšiltinimo darbus, dabar dalinai – 15 procentų finansuojami tik namo apšiltinimo darbai. „Septynios liepos“ renovacijos metu galėjo tvarkyti laiptines, keisti bendrojo naudojimo patalpų elektros instaliaciją, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, pertvarkyti visą šilumos tiekimo sistemą. Nauda akivaizdi Dirbančiai moteriai (dirba privačioje dukters Rasos siuvyklėlėje) ant savo pečių užsivertus bendrijos ir renovacijos rūpesčius nebuvo lengva, bet R.Petrikienė sulaukė nemažai pagalbos ir patarimų. Savivaldybė davė 500 Lt bendrijai registruoti, sumokėjo 35 tūkst. Lt už namo renovacijos projektą. Patarimais padėjo pirmojo Tauragėje renovuoto daugiabučio namo (Prezidento g. 82) bendrijos pirmininkas. Konkursą renovuoti Prezidento g. 65 daugiabutį laimėjo UAB „Zeta Recituli“ iš Vilniaus. Darbai užtruko mažiau nei metus. Praėjusią žiemą „Septynios liepos“ jau žiemojo šiltai.– Gyvename šiltai, mokesčiai už šilumą ženkliai sumažėjo. Kiek naudoti šilumos, sprendžia patys gyventojai, nes butuose ant radiatorių yra sumontuoti reguliatoriai ir skaitikliai, nuskaitomi nuotoliniu būdu. Žmonės sako, kad mūsų daugiabutis namas – vienas gražiausių Tauragėje, – didžiuodamasi teigė R.Petrikienė.Renovacijos nauda matyti pažvelgus į praėjusią žiemą gyventojų gautas sąskaitas už šildymą. Bendrijos pirmininkė pateikė skaičius, kiek ji su vyru mokėdavo už keturių kambarių buto (79 kv. m) ir laiptinės šildymą iki renovacijos ir po jos: 2008 metų lapkritį – 291,66 Lt, gruodį – 420,85 Lt, 2009 metų sausį – 437,01 Lt, vasarį 418,16 Lt, kovą – 429,24 Lt, o 2009 metų lapkritį – jau tik 78,8 Lt, gruodį – 126,44 Lt, 2010 metų sausį – 230,7 Lt, vasarį – 131,07 Lt, kovą – 85,34 Lt. Paskolą grąžins per 15 metų Namo renovacijos sąmatinė vertė – 890 tūkst. litų. Pusė sumos – 445 tūkst. litų skirta iš valstybės biudžeto, likusi pusė – banko paskola, kurią 20-ties butų savininkai turės grąžinti per 15 metų. Regina sakė, kad jos grąžintinos paskolos su palūkanomis dydis už keturių kambarių butą yra apie 27 tūkst. litų. Šiuo metu kas mėnesį bankui tenka mokėti apie 300 litų (ši pinigų suma nuolat mažėja). Mažesnių butų savininkams visos sumos ženkliai mažesnės, vieno kambario buto kaina mažesnė maždaug per pusę. Nemaža dalis „Septynių liepų“ bendrijos narių iš karto sumokėjo visą reikalingą pinigų sumą iš turimų santaupų. 2008 metais banko palūkanos buvo išaugusios iki 11 procentų, dabar jos ženkliai sumažėjusios, todėl grąžintina suma gyventojams mažėja. Su Regina skaičiavome, ar už šilumą sutaupytos pinigų sumos užtenka atsiskaityti su banku. Išvada: kai kuriais mėnesiais – taip, tačiau nereikia pamiršti, kad paskolą reikia atiduoti ir tais mėnesiais, kai už šildymą nereikia mokėti. Be to, niekas nežino, kaip, kada ir kiek keisis šildymo kaina: bus didinamas Pridėtinės vertės mokestis ar didės kuro kaina. Todėl pradedant renovaciją reikia viską gerai pasverti. Renovacijos pamokos Su Regina kalbėjomės apie renovacijos pamokas. Kai kurios jų padėjo sukaupti patirtį, viena yra ir gana nemaloni – tenka bylinėtis su UAB „Zeta Recituli“, bet, nepaisant visko, ji nesigaili, kad kūrė bendriją, ėmėsi renovacijos, kuria planus, kaip praplėsti prie namo esančią mažą automobilių statymo aikštelę.– Nors nebuvo lengva, jei reikėtų, vėl visko imčiausi iš pradžių, – sakė Regina.Į klausimą, ką patartų kitiems daugiabučių namų renovacijos organizatoriams, R.Petrikienė teigė, kad reikėtų daugiau reikalauti iš darbuotojo, atliekančio renovacijos darbų priežiūrą.– Mes turėjome apie viską pakankamai nusimanantį žmogų, tačiau jis buvo labai užimtas, o bendrija jo nepaspaudė, – tikino ji.Pasak moters, ne visus darbus atlieka konkursą laimėjusi bendrovė, ji dar samdo subrangovus, todėl nežinant kainų atsiranda galimybė už kai kuriuos darbus ir medžiagas gerokai permokėti. Taip nutiko „Septynioms liepoms“ mokant už slankiųjų sistemų įrengimą balkonuose, už jas buvo permokėta maždaug penktadaliu.– Kad tokių dalykų nebūtų, viską turėtų kontroliuoti bendrijos vadovas, ieškoti, kur pigiau, o ne palikti spręsti statybininkams, – sakė Regina. Pabaiga – nemaloni Pabaigusi Prezidento g. 65 renovaciją UAB „Zeta Recituli“ iš bendrijos „Septynios liepos“ pareikalavo sumokėti dar 21412,66 Lt (be PVM), esą už papildomus darbus – tvarkytas laiptų aikšteles. Pirmininkė ir bendrijos nariai įsitikinę, kad už viską sumokėta, esą šie darbai buvę renovacijos sąmatoje, todėl bendrija nėra skolinga. Darbus atlikusi bendrovė laikosi savo, norėdama „paraginti“ bendriją atsiskaityti paėmė dalį nuotolinio duomenų nuskaitymo aparatūros. Gerai, kad vienas gyventojas – Juozas Gaurylius išmano tokius dalykus, sugeba apsieiti be dalies aparatūros. Bendrija, norėdama atsikratyti papildomo mokesčio, kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą. Pasiūlyta reikalus aiškintis Klaipėdos apygardos teisme, o ten ieškinys atmestas. Bendrija griebiasi ir šiaudo – parašė raštą Ūkio ministrui Gediminui Kazlauskui, kreipėsi į tauragiškių rinktą Seimo narį Stasį Šedbarą.