Europos vicečempionė svajoja apie ekonomiką

Vakarais Tauragės „Modulio“ sporto salėje niekada nebūna tylu – dunksi kamuoliai, skamba šūksniai, girgžda varstomos durys, girdėti tylūs smūgiai. Čia būsi pavaišintas arbata. Tik, žinoma, ne arbatos atėjome. Turime išskirtinę galimybę – pamatyti, kaip treniruojasi Europos kyokushin-karatė jaunimo vicečempionė Diana Balsytė.
„Nebūtų patekusi…“  Į Dianos trenerio Gintaro Cemnalianskio valdas – „Taurus“ sporto klubą taip paprastai nepakliūsite. Prie durų sergi akyla sargės akis. Pirmiausiai esame paprašomi išsiauti – klubo grindys jau nuo slenksčio išklotos kilimine danga, visur švaru ir niekas tuo nesistebi. Visi čia basi. Treneris kalbus, tik patikina, kad daug laiko neturi, jo laukia vaikai. – Šiandien pamatysite itin aukšto lygio treniruotę. Treniruotę žmonių, kurie šiam sportui atidavė per dešimtį metų, – sako G.Cemnalianskis. Skubame pasiteirauti apie Dianą. Šiemet ji pirmą kartą pateko į geriausiųjų rajono sportininkų dešimtuką. Treneris kiek ironiškai šypteli: – Nebūtų patekusi, jei nebūtų kai kas įsikišęs…Suprantame, kad tas kažkas – tai jis pats. G.Cemnalianskis įsitikinęs, kad taškais vertinti rajono sportininkų pasiekimus – netinkamas kriterijus. Treneriui pikta, kad į vieną gretą pagal tokį vertinimą sustatomi ir Europos čempionatų laurus nuskynę, ir tik vietos varžybas laimėję sportininkai. – Ne taškai, o žmogiškasis faktorius turėtų pirmauti, – sako „Taurus“ klubo vadovas. Tūkstantmetė filosofija Septyniolikmetė Diana Balsytė – Europos kyokushin-karatė jaunimo čempionato sidabro medalio laimėtoja. Ir jaunajai sportininkei, ir jos treneriui dar ir šiandien ausyse skamba sveikinimo šūksniai. Bulgarijoje šių metų pavasarį vykęs čempionatas Dianai atnešė pirmąją didžiausią sportinę sėkmę. Žaliojo diržo savininkė sako, kad karatė sportas jai padeda susikaupti, išmokti disciplinos ir labiau pasitikėti savimi. Nuo Dianos ir Gintaro neslepiame, kad nelabai išmanome apie karatė diržų spalvas ir ką kuri reiškia. Gintaras aiškina, kad žalia diržo spalva – tai jau ketvirtas pasiekimų etapas, po jo – ruda ir dar 10 juodos spalvos – meistro pakopų. Kad galėtų užsijuosti žaliąjį diržą, Dianai prireikė vienuolikos metų alinančių treniruočių. Kas yra kyokushin-karatė? – Tai tūkstantmetė filosofija, atkeliavusi iš Japonijos, samurajų laikų. Pirmiausiai tai disciplina, patirtis, vertybių suvokimas ir sunkus darbas. Kyokushin-karatė kova primena gyvenimiškąją kovą – akimirka, ir priverti kitą atsigulti ant žemės arba pats guli parverstas priešininko. Ne visi gali būti čempionai, – sako ilgametis kyokushin-karatė treneris ir pakviečia į treniruočių salę. Apdovanojimas įpareigoja Geltonos grindys, šiltai rusvos sienos, žybsinti Kalėdų eglutė. Būrys jaunuolių tyliai bėga ristele. Su savo auklėtiniais treneris persimeta keliais žodžiais – duoda trumpus nurodymus. Ne profesionalui suvokti, kas vyksta salėje, sudėtinga, skaičiuojamos kovos sekundės, aidi Rytų kalbų žodžiai, sportininkams suprantami iš pusės lūpų. Baltus kimono vilkintys jaunuoliai neskirstomi pagal lytį – visi jie dirba kartu. Pusvalandis, ir veidai pasrūva prakaitu. Trumpam su Diana prisėdame pokalbio. Aukšta tamsiaplaukė tikina dar nepavargusi – treniruotė tik įpusėjo. Jos vyksta kasdien – penkiskart per savaitę, pailsi tik savaitgaliais. – Būna, kad ir pėsčia namo į Butkelius pareinu, – šypsosi Diana ir sako, kad taip toli namo eidama jaučiasi drąsi – dar niekada neteko su užpuolikais susikibti. Į pirmąją treniruotę vos šešerių metukų Dianą atvedė mama. Šiandien „Versmės“ gimnazijos trečiokė svarsto, ar tolimesnį gyvenimą susieti su sportu. Tiesa, vilioja ir matematika, ją kerta A lygiu. Kas nugalės – sportas ar ekonomikos mokslai, parodys kitų mokslo metų pavasaris, kai mergina laikys baigiamuosius brandos egzaminus. – Bus gaila palikti Tauragę, trenerį, treniruočių draugus. Kad sportuosiu ateityje, jau nusprendžiau, tik dabar neturiu laiko apie tai kurti konkrečių planų. Laukia Lietuvos čempionatas, o jei pasiseks – ir vėl kovos Europos čempionate Ukrainoje, Kijeve, balandžio trečiąją, – Diana sako, kad sidabro medalio Europos čempionate laimėjimas verčia siekti dar aukštesnių tikslų. Mergina atvirauja svajojanti apie čempionės titulą. Tik iki jo dar laukia atkaklus darbas, ne viena mėlynė. Ypač jų po treniruočių būna gausu ant kojų. – Kartais net sijono vilkėti negaliu, – juokiasi Diana. Paklausta, ar nesijaučia pranašesnė ir stipresnė už vaikinus, mergina neslepia, kad per vienuolika atkaklių treniruočių metų išmoko nepasiduoti, pralenkti kitus, apsiginti, tačiau vaikinų dėmesio tuo užkariauti nesistengia. Be to, ir laiko tam nelieka. – Po treniruočių tik pamokas suspėju paruošti, net su draugėmis paplepėti nebėra kada, – Diana sako, kad laisvalaikio, skirto vien tik savo malonumams, neturi. Ką Dianai reiškia tai, kad ji pateko į rajono sportininkų dešimtuką?– Tai įpareigoja, – tvirtina Europos vicečmpionė.