Įgytą „laisvę“ aukoja pomėgiams

Atsitiktinai sutiktas ilgai nematytas Eugenijus Palekas, buvęs Tauragės apskrities ligoninės direktorius, į klausimą, kaip gyvena, atsakė Marijono Mikutavičiaus dainos žodžiais: „Kaip gyveni? Geeerai! Kaip tu jautiesi? Laaaimingas!“
Atsitiktinumas pakeitė nuostatą  Senokai buvome taręsi, kad reikėtų pasikalbėti apie Eugenijaus pomėgius – medžioklę, žvejybą, veislinių kačių auginimą. E.Palekas pasakojo, kad vasarą ir rudenį jis nuolat užsiėmęs. Nors metai nebuvo grybingi, jam pasisekė rasti per 500 baravykų. Reikėjo sudoroti sodo derlių. Abu su žmona nuolat kursuoja tarp dvejų namų – buto Tauragėje ir žmonos paveldėtos sodybos Kvėdarnoje. Eugenijus dalyvauja kas savaitę rengiamose medžioklėse. Šeima nemažai dėmesio skiria savo augintiniams – britų trumpaplaukių veislės katėms.Pirmąją britų trumpaplaukę katę Palekai įsitaisė prieš ketverius metus iš širdgėlos, kai žuvo pas juos dukters Jolitos trumpam palikta rusų mėlynųjų veislės katytė. Vilniuje draudimo firmoje ekonomiste dirbanti duktė, išvažiuodama į tolimas komandiruotes, savo augintinę atveždavo į Tauragę pas tėvus. Tąkart ir tėvai išvyko atostogauti, todėl katę paliko kaimynams. Gyvūnėlis pabandė išlįsti pro langą ir žuvo.  – Aš visą laiką pasisakydavau prieš tai, kad bute būtų laikomi šunys ir katės, bet praradimo skausmą nutarėme kompensuoti įsigydami kitą katę. Galvojome dukrai ją atiduoti, bet Etna liko pas mus, o mes užsikrėtėme kačių „liga“ – ėmėme savo katytę vežioti į parodas, paskatinti sėkmės pradėjome veisti britų trumpaplaukes kates. Etna jau susilaukė trijų vadų kačiukų. Dvylika iškeliavo pas kitus šalies kačių augintojus, vieną – Latą – pasilikome sau. Ši katytė jau susilaukė pirmosios kačiukų vados, ji – parodų nugalėtoja, kaip ir jos mama Etna. Nesu aš verslininkas, myliu tas kates, – prisipažino Eugenijus.Kilmingų kačių augintojai kartais lyg giminės. Bendrauja, dalijasi naujienomis, klausia patarimų, siuntinėja nuotraukas. Juos vienija Kaune įsikūrusi draugija „Bubastė“.„Laukinės“ ir naminės katės Kačių auginimas – ištisas mokslas. Kilmingų (veislinių, su kilmės dokumentais) kačių augintojai savo augintines vadina naminėmis katėmis. Eugenijus pasakojo, kad šių kačių charakteris visiškai kitoks negu „laukinių“ – neveislinių kačių, kurios neištvertų be bastymosi po laukus. „Britės“ nejaučia poreikio vaikščioti po lauką, labiausiai prisiriša prie žmogaus, kuris jas maitina. Tačiau nors kates maitina Eugenijus, jos labiau myli šeimininkę Gražiną. Beje, šios veislės katės nemėgsta būti liečiamos, tačiau miegoti įsiropščia pas šeimininkus į lovą.Legenda apie britų trumpaplaukių kačių veislės atsiradimą pasakoja, kad beveik prieš pusantro šimto metų britų laivai, gabendami grūdus ir kitas prekes, skrosdavo jūras ir vandenynus. Didžiausias krovinių priešas buvo žiurkės. Paprastos katės jų neįveikdavo, todėl buvo duotas nurodymas išvesti tokią veislę, kuri įstengtų kovoti su šiais graužikais. Taip buvusi išvesta stambi ir stipri veislė – britų trumpaplaukės katės. Į laivus būdavo imami „britų“ katinai, kurie įprastai sverdavo iki 7 kilogramų.Nors šiais laikais britų trumpaplaukės katės auginamos tik dėl grožio, pasakojama, kad ir dabar britų laivo kapitonas savo kajutėje būtinai laiko šios veislės katiną.Kačių pasaulyje Paklausus Eugenijaus, ar dabartiniai „britai“ nėra praradę medžiotojo instinkto, jis atsakė:– Manau, kad neprarado. Abi mano katytės sodyboje pagavo po pelę, bežaisdamos jas nugalabijo ir atnešė mums parodyti. Skirtingai negu jų labai tolimi giminaičiai grobio neėdė. Jos maitinamos specialiu maistu. Gaunantiems mažas pajamas tai būtų nemaža našta, bet mūsų katytės sau maistui „užsidirba“ – kačiukus parduodame.Nemažai kainuoja ir veislinio katino „paslaugos“ – už trijų parų katytės pabuvimą su juo tenka pakloti tūkstantį litų. Palekai savo kates veža į Latviją, nes Lietuvoje laikomi britų trumpaplaukiai katinai nepakankamai tolimi Etnos ir Latos giminaičiai.Praėjusią vasarą dėl mažylių namuose kilo kačių karas. Etna susilaukė trečiosios vados – dviejų katinėlių ir dviejų katyčių. Eugenijus netyčia užgavo vieną kačiuką, nematydama, kas atsitiko, įsiutusi gimdytoja užpuolė savo dukrą Etną, taip pat besilaukiančią kačiukų. Tris mėnesius, kol Mao, Mitas, Mėta ir Mirta iškeliavo į kitus namus, giminaites teko laikyti atskirai. Po to katės susitaikė. Dabar Lata turi dvi katytes – Belą ir Betą.Pagal nustatytą tvarką visų vienos vados kačiukų vardai turi būti iš tos pačios raidės, kitai vadai reikia rinktis kitą abėcėlės raidę. Katės turi ir pavardę – tai veislyno pavadinimas. Palekai įregistravo veislyną pavadinimu „Tenderness“ („švelnumas“).Tarptautinės kačių parodos vyksta dukart per metus. Katės vertinamos pagal išvaizdos atitikimą etalonui. Diskvalifikuotos gali būti už negrynaveislius išvaizdos požymius ir jei įkąstų ar įbrėžtų jas apžiūrintiems teisėjams. Kiti pomėgiai E.Palekas daugiau kaip 40 metų medžioja žvėris. Medžioklės neatsisakydavo net tada, kai dėl sąnarių ligos buvo nelengva vaikščioti. Tris dešimtmečius E.Palekas vadovavo Medžiotojų ir žvejų draugijai. Palekų namuose daug medžioklės ir žvejybos trofėjų – elnių, stirnų ragų, šernų ilčių, lydekų galvų. Dveji elnių ragai įvertinti medžioklės trofėjų tarptautinių parodų bronzos medaliais.– Gal kai kurie trofėjai teverti medinio medalio, bet aš juos saugau, nes malonu prisiminti tegu ir mažų laimėjimų džiaugsmą, – sakė Eugenijus.Pasak jo, medžioklė ir žvejyba nuima stresą, stiprina sveikatą.Eugenijus taip pat mėgsta keliauti. Lankėsi Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Turkijoje, Egipte, Tailande. Visur keliavo kartu su žmona Gražina. Po Naujųjų metų ruošiasi dar kartą skristi į Egiptą.Lyg ilgos atostogos – Atsistatydinus iš ligoninės direktoriaus pareigų, kurias ėjau trisdešimt šešerius metus, mane daug kur kvietė dirbti ausų, nosies, gerklės gydytoju, nes šių specialistų labai trūksta, bet ištrūkęs iš nesibaigiančios darbų virtinės nebenorėjau dirbti, norėjau pailsėti. Šiek tiek nerimavau, kad galbūt bus nuobodu, kaip sakoma, namie sėdėti, bet aš nesėdžiu, visą laiką turiu ką veikti. Daug ką darome kartu su žmona Gražina, ji taip pat nebedirba. Galime daugiau laiko skirti Vilniuje gyvenantiems sūnui ir dukrai, anūkams. Šiemet ketvirtą kartą tapome seneliais – duktė susilaukė dukrelės Onos, – pasakojo Eugenijus.Nemalonią temą – apie atsistatydinimą iš ligoninės vadovo pareigų, kai atsisakius dirbti trims gydytojoms buvo uždarytas Vidaus ligų skyrius, Eugenijus norėtų palikti praeityje. – Darbas teikė daug džiaugsmo, bet atėmė ir nemažai jėgų, nes daug ką – lėšas, medicinos techniką tekdavo „išmušinėti“. Išlipau iš to nežinia kur lekiančio traukinio, nebenoriu apie tai ne tik kalbėti, bet ir galvoti. Esu viskuo patenkintas, laimingas ir visiems linkiu to paties, – atsisveikindamas sakė Eugenijus Palekas.