Tauragiškiai nuotykių ieškojo Sacharos dykumoje

Keletą dešimtmečių žiemą vykdavo garsiausias pasaulyje ralis Paryžius-Dakaras (Afrikos miestas Atlanto vandenyno pakrantėje). Dėl Šiaurės Afrikoje siaučiančių ginkluotų gaujų šiemet atsisakyta rengti šį ralį. Grupė entuziastų sumanė Paryžiaus-Dakaro ralį pakeisti Libijos raliu. Į šios šalies ralio „Dykumos nuotykis“ organizatorių kvietimą išbandyti jėgas didžiausioje pasaulio Sacharos dykumoje atsiliepė per 100 visureigių ir motociklų vairuotojų iš Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Portugalijos, Suomijos, Danijos, Lietuvos ir kitų šalių. Standartiniu automobiliu „Toyota Land Cruiser“ „Dykumos nuotykyje“ nuotykių ieškojo ir tauragiškis Antanas Venckus.
Įveikti Sacharą padėjo aukštaičiaiDaugkartinis Lietuvos čempionatų ir tarptautinių turnyrų bekelės sporto varžybų prizininkas tauragiškis A.Venckus šturmuoti Sacharos dykumos kopų į pagalbą pasikvietė du šturmanus – Audrių Dabašinską iš Ukmergės ir Audrių Sutkų iš Panevėžio. Lietuvių ekipažas automobiliu nuvyko į Italijos Genujos miestą, iš ten laivu kėlėsi į Tunisą, po to automobiliu važiavo į Libiją.Atvykęs prie Tuniso ir Libijos sienos tauragiškis pasijuto grįžęs 20 metų į praeitį – automobilių eilės ten tokios pat ilgos, kokios kadaise būdavo prie Lietuvos ir Lenkijos sienos.  – Iš Tuniso į Libiją vykstantys automobiliai apkrauti maišais įvairiausių prekių, o atgal važiuojantys gabena benziną, nes litras šio kuro Libijoje kainuoja tik 25 lietuviškus centus, o Tunise – 3,5 lito. Neįtikėtina, bet pripylęs 100 litrų talpos savo automobilio baką skaičiuojant mūsų pinigais mokėdavau tik 25 litus. Benzinas Libijoje neįtikėtinai pigus, nes ši šalis turi daug naftos. Parą prasikankinę pasienio eilėse pagaliau įvažiavome į paslaptingą Libijos šalį, – pirmąją pažintį su egzotiška šalimi prisimena A.Venckus.Moterys slepia veidus Libijoje alkoholinių gėrimų nėra (pagal ten galiojantį sausą įstatymą už alkoholinių gėrimų prekybą ir vartojimą gresia kalėjimas), o moterys sėdi namuose, į gatvę išeina labai retai. Kai išeina, vaikšto veidus užsidengusios parandžomis. Netgi važiuodamos automobiliais šios šalies moterys slepia veidus. 1986 metais virš Škotijos sprogus lėktuvui žuvo 265 juo skridę žmonės. Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos išsiaiškino, kad lėktuvą susprogdino Libijos teroristai. Šalies lyderis Kadafis atsisakė įtariamuosius išduoti, todėl 20 metų Libija buvo izoliuota nuo pasaulio. Padėtis pasikeitė, kai prieš keletą metų Libija išdavė Didžiosios Britanijos teismui įtariamus teroristus, jai buvo panaikintos tarptautinės sankcijos. Libija po truputį atsiveria pasauliui, bet izoliacijos metai padarė savo – šioje šalyje neįmanoma susikalbėti angliškai, nes Kadafis buvo uždraudęs mokytis ir kalbėti anglų kalba.Smėlynais – 2500 kilometrųRalis „Dykumos nuotykis“ buvo suskirstytas į aštuonis 250-500 kilometrų ilgio etapus. Per aštuonias dienas ralio dalyviai Sacharos smėlynais turėjo įveikti apie 2500 kilometrų. Pasak A.Venckaus, problemos jų ekipažui prasidėjo jau pirmojo etapo pradžioje, nes lėtai važiuojant kaito automobilio variklis. Kad ratai neklimptų smėlyje, tauragiškis orą ratuose nuleido iki 0,8 atmosferos ir įkaitusia dykuma (dieną temperatūra pakildavo iki 32 laipsnių, naktį nukrisdavo iki nulio) lėkė 80-110 kilometrų per valandą greičiu.Pernai vairuodamas lietuvių ekipažo techninės pagalbos automobilį A.Venckus įveikė visą ralio Paryžius-Dakaras maršrutą. Anot tauragiškio, Libijos ralis gerokai sudėtingesnis nei Paryžiaus-Dakaro, nes Libijoje dunkso aukščiausios Sacharos kopos.  – Paryžiaus-Dakaro ralyje aukščiausios kopos, kurias tekdavo įveikti autolenktynininkams, siekė apie 30 metrų (maždaug 13 aukštų namas). Libijos ralyje buvo maždaug 300 metrų aukščio kopų. Tokias stengdavomės aplenkti, bet teko įveikti apie 150 metrų aukščio kopas. Pakilti į tokias kopas labai sunku, bet dar baisiau nuo jų leistis, nes leistis tenka kartu su šimtais tonų slenkančio smėlio, todėl patyrėme ne vieną baimės akimirką, – kelionę per milžiniškas kopas prisimena A.Venckus.   Didžiausi išbandymai – Murdziuk dykumojeSacharos dykumoje pasitaiko oazių, kur yra vandens ir gyvena žmonės. Vienoje tokių oazių lietuvių ekipažas išsimaudė ežere, kurio vanduo toks sūrus, kad neįmanoma nuskęsti. Ežero paviršiuje vanduo vėsus, kiek giliau – karštas. Iš ežero vandens lietuviai išlindo druskini lyg džiovinti paruošti žiobriai ir keletą valandų grandė nuo savęs sūrymą. Lietuviams besimaudant vietinis gyventojas šalia jų drabužių sugavo nuodingą gyvatę. Tai paskatino baigti maudynes ir kuo greičiau apsirengti, kol į drabužius neprilindo kobrų ir kitų gyvių.Viena baisiausių Sacharos dykumos vietų – 450 kilometrų skersmens Murdziuk dykuma. Prieš įveikiant šią dykumą varžybų organizatoriai perspėjo, kad techninės pagalbos automobiliai per šią dykumą nevažiuos, todėl jos neįveikusius automobilius teks palikti, o žmones evakuos ralio organizatorių malūnsparnis (visi ralyje dalyvavę automobiliai ir motociklai turėjo palydovinio ryšio telefonus, todėl esant reikalui buvo galima išsikviesti pagalbą).Įveikti nesvetingą Murdziuk dykumą iš daugiau nei 100 dalyvių ryžosi tik keletas – motociklininkai ir du lietuvių ekipažai.  – Sužinoję, kad dykumoje įklimpusius automobilius teks palikti Murdziuk globai, važiuoti per šią dykumą pabūgo net specialiai raliui paruoštus automobilius vairuojantys dalyviai. Mes važiavome standartiniu automobiliu, bet nutarėme rizikuoti, – avantiūrą prisimena A.Venckus. Įveikti Murdziuk reikėjo per vieną dieną, bet lietuviams etapo pradžioje nesisekė, per pusę dienos jie įveikė tik 60 kilometrų. Kelionė per milžiniškas kopas ėjosi labai lėtai, ne kartą teko kastuvais atkasti įstrigusius automobilius. Lietuviams teko nakvoti dykumoje. Itin sunkų etapą drauge važiavę lietuvių ekipažai įveikė per dvi dienas.Saugojo kareiviai„Dykumos nuotykio“ nuotykių ieškotojus saugojo karinis sraigtasparnis ir 50 Libijos kariuomenės kareivių. A.Venckui nepavyko išsiaiškinti, nuo ko juos saugo, nes nė vienas kareivis nemoka angliškai. Lietuvis pastebėjo, kad Libijoje daug kariuomenės postų, juose budi „Kalašnikov“ automatais ginkluoti kareiviai, stabdo automobilius, tikrina dokumentus.Sraigtasparnį ralio dalyvių apsaugai nemokamai skyrė Libijos vadovas Kadafis, o už kareivių aštuonių dienų apsaugą teko sumokėti 6000 eurų.Viena Sacharos dykumoje gyvenančių tautelių – tuaregai. Lyg senovės pagonys tuaregai garbina saulę, todėl neleidžia net jos fotografuoti. Sacharos dykumoje – gražūs saulėlydžiai. Išvydęs vieną tokių nuostabių reginių A.Venckus sumanė jį nufotografuoti, tačiau keli tuaregai piktai makaluodami rankomis uždraudė tauragiškiui tai daryti. Vogė akmenisSacharos dykuma užima apie 1,5 milijono kvadratinių kilometrų (maždaug 13 kartų didesnė už Lietuvą). Akmenų ir smėlio joje tikrai daug, todėl lietuviai sumanė dykumoje pasirinkti akmenėlių suvenyrams. Akmenis dykumoje renkančius lietuvius pastebėjo ralį lydėję ginkluoti kareiviai ir liepė akmenis padėti į vietą. Visgi A.Venckus iš Sacharos keletą akmenėlių parsivežė (prisirinko jų, kai nematė kareiviai) ir smėlio parsivežė – net praėjus dviem mėnesiams po ralio iš tauragiškio automobilio plyšių tebebyra dykumos smėlis. Milžiniškus naftos ir dujų telkinius turinti Libija sparčiai vystosi. Iš dykumos į Viduržemio jūros pakrantę nutiesti ne tik naftotiekiai, dujotiekiai, bet ir maždaug keturių metrų skersmens vandentiekis. Dykumoje giliai po žeme libiečiams pavyko rasti vandens. Vanduo kelis šimtus kilometrų vandentiekiu pumpuojamas į Libijos sostinę Tripolį ir kitus miestus. Pasak A.Venckaus, Libijoje daug statybų, matyti, kad šoktelėjus naftos kainoms šalis sparčiai vystosi.Ruošiasi naujiems išbandymamsStandartinių automobilių klasėje laimėtos vietos nebuvo skirstomos, tad dėl vietos A.Venckus nekovojo – džiaugiasi, kad pavyko įveikti Sacharos smėlynus. Į Tėvynę lietuvių ekipažai grįžo tuo pačiu maršrutu – per Tunisą, Italiją. Birželio mėnesį A.Venckus planuoja dalyvauti ralyje aplink Ladogos ežerą (prie Peterburgo). O ateinančią žiemą su draugais ketina dalyvauti ralyje Libija- Senegalas, kuriame teks įveikti apie 5000 kilometrų.