Tauragėje gyvenimą kuria per 700 karo pabėgėlių

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva tapo viena šalių, suteikusių saugų prieglobstį nuo agresijos pasitraukusiems žmonėms. Tauragės rajonas – viena savivaldybių, kurioje apsistojo reikšminga dalis karo pabėgėlių, tačiau ne visi jie liko gyventi Tauragėje – kai kuriems tai buvo tik laikina stotelė.

Manė, kad greitai pasibaigs

Tauragės savivaldybės valdomose įstaigose šiuo metu dirba 10 Ukrainos piliečių, kiti iš karo niokojamos šalies kartu su šeimomis spėję išvykti vyrai įsidarbinę vežėjų kompanijose, moterys dirba grožio salonuose, vykdo individualią veiklą namuose, kai kurie kuria verslus Tauragėje. Daug greičiau nei suaugusieji Tauragėje pritapo mažieji karo pabėgėliai, kurie mokosi rajono mokyklose, nuotoliu dalis vaikų mokosi ir Ukrainos ugdymo įstaigose.

– Į Tauragę atvažiavau tik prasidėjus karui su dviem vaikais. Abu jie jau puikiai kalba lietuviškai. Namuose kalbame savo kalba, vaikai mane moko lietuviškų žodžių, jau galiu susikalbėti ir parduotuvėje, ir pas gydytojus. Vyras liko Zaporižėje kartu su tėvais. Bent kartą per metus specialiais autobusiukais į Ukrainą su vaikais grįžtame ir mes. Tikrai nemanėme, kad karas taip ilgai užsitęs, kai bėgome, tikėjomės, kad viskas baigsis per mėnesį, ilgiausiai gal pusmetį. Deja, – „Tauragės kurjeriui“ sakė pagal individualius užsakymus maistą namuose gaminanti Svetlana.

Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka

Daugiausia – darbingo amžiaus

Migracijos departamento duomenimis, nuo karo pradžios į Tauragę buvo atvykę 1243 Ukrainos piliečiai. Daugiausia jų – 743 darbingo amžiaus asmenys nuo 18 iki 64 metų. Rajone taip pat apsistojo 393 vaikai nuo 6 iki 17 metų, 74 pensinio amžiaus žmonės ir 33 vaikai iki 6 metų. Iš viso į Lietuvą nuo karo pradžios emigravo 108 736 ukrainiečiai, iš kurių daugiausia apsistojo Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone – atitinkamai 19 932 ir 18 233 žmonės.

Tauragės rajono savivaldybės atstovė Soneta Stankaitienė pabrėžia, kad dabartiniai duomenys rodo registruotų, o ne būtinai nuo karo pasitraukusių žmonių kiekį.

– Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone gyvena 741 Ukrainos pilietis. Svarbu pažymėti, kad šis skaičius apima visus rajone registruotus Ukrainos piliečius, todėl negalime teigti, kad visi jie yra nuo karo pasitraukę asmenys, – sakė ji.

Savivaldybės duomenimis, Tauragės rajono ugdymo įstaigas šiuo metu lanko 80 ukrainiečių.

Lietuvos ir Ukrainos vėliavos. Mortos Mikutytės nuotrauka

Paramai – ketvirtis milijono eurų

Ukrainos piliečiai, kuriems Lietuvoje suteikta laikinoji apsauga, turi teisę į socialinę paramą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos gyventojai. Nuo šių metų pradžios socialinę pašalpą Tauragės rajone gavo 27 šeimos, arba 50 asmenų. Išmokos vaikams skirtos 97 asmenims, parama mokinio reikmenims – 18 asmenų, o laidojimo pašalpa – vienam asmeniui.

– Be šių išmokų, teiktos ir kitos teisės aktuose numatytos paramos rūšys. Iš viso per šį laikotarpį įvairią socialinę paramą gavo 137 Ukrainos piliečiai. Socialinei paramai iš valstybės ir savivaldybės biudžetų panaudota 257 002,50 euro. Atskira pagalba numatyta ir tiems, kurie į Lietuvą atvyko neseniai ir dar laukia laikinosios apsaugos suteikimo, todėl neturi teisės į įprastą socialinę paramą. Tokiais atvejais savivaldybė gali skirti vienkartinę materialinę paramą: vienam gyvenančiam asmeniui – iki penkių bazinių socialinių išmokų, šeimai ar kartu gyvenantiems asmenims – iki 10 bazinių socialinių išmokų. Nuo 2026 metų pradžios tokia parama skirta keturiems asmenims, – „Tauragės kurjerį“ informavo S. Stankaitienė.

Nors dalis Ukrainos piliečių išvyksta į didmiesčius ar kitas šalis, Tauragės rajonas išlieka svarbi vieta, kur karo pabėgėliai randa saugumą, švietimo galimybes ir socialinę paramą. Savivaldybė teigia ir toliau teiksianti visą reikalingą pagalbą tiek čia gyvenantiems, tiek naujai atvykstantiems žmonėms.