Įamžintos Mažosios Lietuvos kapinaitės

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir istoriko Dariaus Kiniulio iniciatyva Lauksargių seniūnijoje paženklintos senosios Mažosios Lietuvos kapinaitės.

Lauksargių seniūnija – vienintelė Tauragės rajone, priklausanti Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui. Šioje seniūnijoje dar išlikęs ne vienas raudonų plytų pastatas ar visa sodyba. Yra ir senųjų kapinaičių, kuriose atgulė ištisos šeimos. Tačiau senos kapinaitės pamažu nyksta – nemažai pasidarbavo vagys, plėšę kapus, o ir laikui bėgant jos tiesiog dūla. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas, vyriausiasis rinkinių kuratorius Darius Kiniulis ėmėsi įgyvendinti projektą ir kapinaites ženklinti.

„Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Taip jau sutapo, kad prieš kelias dienas pavyko paženklinti 23 iš 25 Lauksargių seniūnijos kapinių. Likusias dvejas paženklinsim greit. Tai Tauragės krašto muziejaus projektas, kuris gavo Kultūros paveldo departamento ir Tauragės rajono savivaldybės finansavimą. O vakar su seniūnu apvažiavom 14 kapinių, viską susifotografavau. Darysim dar vieną reisą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo D. Kiniulis.

Lauskargių seniūnijoje paženklintos Mažosios Lietuvos kapinės. Dariaus Kiniulio nuotrauka

„Tauragės kurjeriui“ istorikas pasakojo, jog idėja paženklinti kapinaites, kad jos nenugrimztų visiškon užmarštin, jam kilo bendraujant su kavos studijos Tauragėje savininku Audriumi Cibausku ir stebint šilutiškio Kęstučio Zdanevičiaus iniciatyvas.

– Kapinaitės dažnu atveju nusiaubtos, išgrobstytos, nedaug ten belikę, nors turi būti pagarba mirusiesiems ir jų artimiesiems, – pabrėžė D. Kiniulis.

Pasak muziejininko, iš Kultūros paveldo departamento šiam projektui pavyko gauti 2000 eurų paramą, prisidės ir Tauragės rajono savivaldybė, nemažai gelbėja ir Lauksargių seniūnija.

– Seniūnijai gal sunkiau gauti pinigų tokiems sumanymams, todėl iniciatyvos ėmėsi muziejus ir pavyko gauti lėšų. Seniūnija prisidėjo darbais, ženklus įrengiant, – vardijo muziejaus direktorės pavaduotojas.

25-erios kapinaitės visoje Lauksargių seniūnijoje – nemažai. Kai kurios jų jau vos pastebimos, tačiau pagal pajėgumą prižiūrimos, žolė šienaujama.

– Anais laikais tiek kapinaičių buvo normalu. Žmonės nekeliaudavo tiek daug, kapinės turėjo būti arti gyvenviečių. Kai kurios jų labai mažos, vos kelių šeimų kelios kartos palaidotos. Dabar galima tik įsivaizduoti, kiek sodybų buvo Lauksargių seniūnijoje, tačiau vykdant melioraciją daug jų nugriauta. Kaimai nebuvo tokie centralizuoti, – atkreipė dėmesį istorikas.

Lauskargių seniūnijoje paženklintos Mažosios Lietuvos kapinės. Dariaus Kiniulio nuotrauka

Paklaustas, kodėl niekdariai rizikuodavo plėšti ir niekinti kapines, negi tikėdavosi rasti ko labai vertingi, D. Kiniulis sako, kad tai neišprusimo pasekmė.

– Liuteronai su brangakmeniais artimųjų tikrai nelaidojo. Bet darbavosi ir metalo vagys – kapinėse išvogtos tvorelės, kryžiai. Taip buvo naikinama istorija, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Šiuo metu jau paženklintos beveik visos senosios Lauksargių seniūnijos kapinaitės. Vienos netrukus bus pažymėtos, o paskutiniosios, esančios itin atokioje ir pelkėtoje vietoje, turės palaukti, kol priėjimas iki jų taps sausesnis. Atlikus visus darbus planuojama sukviesti žmones į dviračių žygį ir apžiūrėti nuveiktus darbus.