Prasidėjusi vilkų medžioklė įžiebė prieštaringas aistras

Spalio viduryje startavus vilkų medžioklės sezonui ir Aplinkos ministerijai paskelbus šių plėšrūnų sumedžiojimo limitą, tokiai tvarkai prieštaraujantys piliečiai kviečia Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją, pagal kurią būtų atsisakyta sezoninės vilkų medžioklės, o nušaunami tik probleminiai vilkai, puolantys naminius gyvulius ir šunis. Baiminamasi ir dėl dviejų vilkų, šiuo metu gyvenančių Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, išlikimo.

Buvo 8

Vilkų medžioklės limitas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2005 metų, iki tol šių plėšrūnų medžioklė kvotomis neribota. Šį 2026–2027 m. sezoną (nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.) šalies medžiotojams leidžiama sumedžioti 318 vilkų. Pernai buvo nustatytas 307 individų limitas, o realiai nušauti 275 vilkai (Tauragės rajone nė vieno). Tokia vilkų populiacijos kontrole ne visi patenkinti – buvo sukurta peticija dėl vilkų medžioklės politikos pakeitimo Lietuvoje. Ją jau pasirašė beveik 5000 žmonių. Pasirašyti peticiją ragina ir gamtininkas Saulius Bartminas, beveik tris dešimtmečius dirbantis Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. Pasak jo, dėl tokių medžioklių Tauragės ir aplinkiniuose rajonuose beliko pavieniai vilkai.

Štai kokią patirtį papasakojo S. Bartminas:

– Rezervate dirbu 28-uonerius metus ir visus tuos metus stebiu čia gyvenančios vilkų šeimos veiklą – jos kritimus, džiaugsmus, vėl kritimus ir vėl bandymus prisikelti. Žinau, kaip 2006 m. buvo nušautas patinas, kuris sužeistas buvo persekiotas ir rezervato teritorijoje. Šeima kilo iš pelenų 2009 m. Nuo 2012 m. iki 2018 m. rezervate gyveno aštuonių vilkų šeima, kuri nepuldinėjo gyvulių ir šunų aplinkinėse gyvenvietėse.

„Nenori matyti“

Pasak S. Bartmino, 2018 m. nušovus devynerių metų amžiaus vilkų šeimos galvą (rezervatas net buvo jai suteikęs vardą – Trumpasnukutė), šeima iširo. Nuo to laiko rezervato darbuotojai stebėjo du vilkus. 2024 m. šeima bandė atsikurti, atsivedė ir išaugino septynis vilkiukus, tačiau pirmieji gyvenimo metai jiems buvo ir paskutiniai. Vilkiukai, S. Bartmino teigimu, buvo išžudyti net neįtraukiant jų į limito duomenis. Šiuo metu šeima vėl bando atsikurti. Atsirado patelė Baltauodegė, kuri sudarė sąjungą su vienu likusių šeimos narių. Tačiau iki šiol palikuonių rezervate nematyti.

– Šiemet numatomas 318 vilkų sunaikinimas. Tai didelė grėsmė dviem paskutiniams vilkams Karšuvos girioje. Kai rezervate gyveno stipri vilkų šeima, usūriniai šunys girioje ir rezervate buvo retenybė, nebuvo taip įsigalėję barsukai. Dabar dėl nevaldomo šių gyvūnų plitimo stebime baltųjų kiškių, jerubių nykimą. Grėsmė kyla tetervinų ir kurtinių populiacijoms. Gamtoje mitybinė grandinė susaistyta tampriais ryšiais, deja, to valdininkai nenori matyti, jie pataikauja medžiotojams. O „Vilko apsaugos planas“ per daugiau nei 10 metų nepasiekė absoliučiai jokių jam iškeltų tikslų ir jo įgyvendinamas veikia kardinaliai priešinga linkme, – įsitikinęs S. Bartminas.

„Apie gyvenvietes trinasi“

Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Petro Kulikausko teigimu, šiemet prašymų iš ūkininkų žalai atlyginti dėl vilkų išpuolių negauta. Tačiau, pasak P. Kulikausko, tai neįrodo, kad vilkų išpuolių prieš jų laikomus gyvulius nebuvo – gal ūkininkas dėl tam tikrų priežasčių (mažas nuostolis, nenori dokumentacijos tvarkymui skirti laiko) nesikreipė į savivaldybę.

Ar reikėtų limituotą vilkų medžioklę keisti tik į probleminių vilkų naikinimą, paklausėme medžiotojo, ūkininko Kęstučio Balašaičio. Šių metų Huberto šventės, vykusios Raudonės pilyje, metu už nuopelnus, aplinkosaugos idėjas, tradicijų puoselėjimą ir kultūringą medžioklę suteiktas „Garbės medžiotojo“ vardas.

– Vilkų yra per daug. Peticijas pasirašinėja, kaip ir miškus gina, neišmanantys ir neįsigilinę į tą reikalą, pagauti emocijos, kad medžiotojai – blogiečiai., žmonės. Medžiodami daug vilkų apie Gaurę matom, purkšdami laukus traktorininkai juos mato. Netgi žmonių vilkai nebijoi. Kaip rūšį reikia juos saugoti, bet tikrai nereikia jų priveisti per daug. Viskas turi būti daroma protingai. Limitus nustato išmanantys specialistai. Aš nepatikliai žiūriu į tas visas peticijas, jų organizatorius, kurie finansavimą gauna bala žino iš kur. Teko ne kartą susidurti su tokiais dalykais, todėl turiu konservatyviškesnę nuomonę, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo K. Balašaitis.

Medžiotojas teigė šiemet apie vilkų išpuolius prieš gyvulius Tauragės rajone negirdėjęs. Paklaustas, ar yra kada nušovęs vilką, sakė, kad turėjo tokią galimybę, bet nepataikė.

– Užpernai teko šauti į vilką, tačiau prašoviau. Visur yra vilkų, ypač kur didesni miškai. Buvo atvejis, kai net dienos metu prie šėryklos, į kurią elniams atvežėm cukrinių runkelių, atėjusį vilką užfiksavo vaizdo kamera. Tai mes staigiai sureagavę jį sumedžiojom. Vilkai ir apie gyvenvietes trinasi. Šiuo metu miškuose elnių perteklius, padaugėjo ir šernų, jeigu nebus reguliuojama vilkų populiacija, tuoj atsiras įvairios ligos, sugrįš kiaulių maras. Prisiminkim šernus, užplūdusius Tauragės miestą, – nuomonę išsakė medžiotojas.
Paklaustas, ar įmanoma per medžioklės sezoną išsaugoti Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate gyvenančius vilkus, kai jie nuklysta už rezervato ribų, K. Balašaitis patikino, kad neįmanoma.

– Šiems vilkams išsiskiriančios spalvos antkakliai neuždėti, kad juos atskirtume. O vilkas medžioja 50 km spinduliu. Vieną naktį jis gali būti rezervate, o kitą – kur nors prie Eržvilko. Suprantu Viešvilės rezervato darbuotojus – tai jų darbas. Tačiau prisiveisus per daug vilkų vėl Tauragės rajono ūkininkai skųsis, kad gyvuliai sudraskyti. Reikia išlaikyti medžioklės limitą tą patį, tą patį tempą, koks buvo iki šiol, – įsitikinęs pašnekovas.

Šiuo metu jau startavo pirmosios varyminės medžioklės, be vilkų, Lietuvoje dar limituota tik briedžių medžioklė.