Invazinis augalas Tauragės krašte klesti

Prieš 70 metų iš Kaukazo atvežtas Sosnovskio barštis puikiai įsitvirtino ir išplito Lietuvoje. 2002 metais jis buvo įrašytas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, kadangi nustelbia vietinę augmeniją ir greitai dauginasi. Žmonėms šis augalas pavojingas, jo sultys, patekusios ant odos, gali sukelti 1–3 laipsnio nudegimus. Gydytojas Ignas Sinkevičius sako, kad su šiuo augalu reikia būti atsargiems, o savivaldybė kasmet jam naikinti skiria lėšų.

Sosnovskio barštis užauga iki 3–5 metrų aukščio, jo stiebas tuščiaviduris, apaugęs šereliais. Vienas augalas subrandina nuo 7000 iki 16 000, kartais net iki 120 000 sėklų. Visose augalo dalyse yra stiprių alerginių medžiagų – furanokumarino, kuris patekęs ant odos, veikiamas ultravioletinių saulės spindulių, ją pažeidžia. Todėl naikinant Sosnovskio barštį būtina naudoti apsaugos priemones, saugotis, kad sultys nepatektų į akis ir pjaunant neaptaškytų odos.

Šis augalas nereiklus augimo sąlygoms, todėl labai greitai plinta, o išnaikinti jį be galo sunku. Su Sosnovskio barščio plantacijomis kovojama visose Europos Sąjungos šalyse, jis įsigalėjęs Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Baltarusijoje, plinta Rusijoje ir net už poliarinio rato. Latvijoje priimta visuotinė prievolė naikinti šį invazinį augalą, o mokslininkai tobulina jo naikinimo metodus. Taikant integruotą biologinį-cheminį būdą, Sosnovskio barščio sąžalynus galima sunaikinti per 3–4 metus. Aplinkos ministerija žada inicijuoti prievolę naikinti šiuos invazinius augalus, kurie buvo atvežti į Lietuvą sovietmečiu ir pradėti auginti pašarui gyvuliams.

Sosnovskio barščiai. Reginos Genienės nuotrauka

Invazinis augalas dar neišnaikintas ir Tauragės krašte. Jis vis labiau įsitvirtina sodų bendrijose, kuriose, pasak bendrijų pirmininkų, yra nemažai apleistų sklypų. Tauragės regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Antanas Gaudiešius sako, kad Pužiškės girininkijoje ne pirmus metus miškininkai naikina Sosnovskio barščių sąžalynus. Chemijos urėdija nenaudoja, o augalus vis nupjauna, taip neleisdami subrandinti žiedynų. Šiems augalams naikinti Tauragės krašte lėšų skiria savivaldybė.

– Sosnovskio barščio augimvietės fiksuojamos Mažonų seniūnijos teritorijoje, ten šie augalai naikinami ir cheminėmis, ir mechaninėmis priemonėmis. Už jų naikinimą atsakingos seniūnijos, – sakė Tauragės savivaldybės Architektūros ir geodezijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Glavinskė. – Kasmet šiems invaziniams augalams naikinti skiriame apie 1500 Eur.

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro skubios medicinos pagalbos kabinete dirbančiam gydytojui Ignui Sinkevičiui neteko sulaukti paciento, kuris būtų nukentėjęs nuo šio augalo.

– Su tokiu atveju nesusidūriau nei Tauragėje, nei dirbdamas Kauno klinikose, skubaus priėmimo skyriuje. Gal nuo šio augalo nukentėję žmonės pirmosios pagalbos kreipiasi į ligoninę, nes grįžę po darbų eina į daržus, o poliklinikos darbo laikas jau būna pasibaigęs, – kalbėjo gydytojas. – Sosnovskio barščio sultys agresyvios, todėl reikia saugotis. Negalima jų be apsaugos priemonių naikinti. Iš kolegų esu girdėjęs, kad jie gydė nuo Sosnovskio barščio nukentėjusius žmones.

Gydytojas sako, kad invazinio augalo sultys gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių gleivinę, toks nudegimas panašus į cheminį. Jei vis dėlto sulčių pateko ant odos ar akių, reikia kuo gausiau plauti vandeniu ir kreiptis į gydymo įstaigą – bus nustatyta, kokio gylio nudegimas. O gijimas priklauso nuo pažeistos odos srities ir ploto, jis gali užtrukti.