Jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla)

Tai didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis. Išskleisti sparnai siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūros įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Minta žuvimis, vandens paukščiais, rečiau – žinduoliais. Lizdus suka 11–28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės – pelkės plynės, kirtavietės, miško aikštelės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Lizde išauga 1–3 jaunikliai.Nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių Lietuvoje nebeaptikta. Pirmieji lizdai vėl rasti tik 1987 metais. Manoma, kad mūsų šalyje gali perėti apie 90 šių paukščių porų. Didžiausią įtaką rūšies populiacijos mažėjimui daro aktyvi ūkinė veikla miškuose. Jie taip pat tampa brakonierių trofėjais, žūva, neatsargiai nutūpę ant elektros stulpo, nuo cheminių teršalų, su grobiu patekusiu į erelių organizmą. Šiuo metu jūriniai ereliai įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą ir Lietuvos raudonąją knygą, į Vašingtono konvenciją dėl prekybos nykstančios laukinės floros ir faunos rūšimis, įtraukti į Pasaulio apsaugos organizacijos nykstančių gyvūnų sąrašą, Europoje globojami Berno konvencijos, įtraukti į Europos Sąjungos paukščių direktyvos pirmąjį priedą, t. y. sąrašą rūšių, kurių apsaugą turi garantuoti kiekvienos šalies oficialiosios institucijos.