Jovariškiai keliavo po pamario kraštą

Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, Jovarų bendruomenės nariai nusprendė pakeliauti po Lietuvą. Šįkart bendruomenė susiruošė į pažintinę kelionę po pamario kraštą.

Pirmiausia aplankėme Rusnę – didžiausią salą Lietuvoje, garsią gamtos grožiu, paukščių įvairove ir pavasario potvyniais. Tai viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje. Gidė pasakojo, kad per upę nutiestas modernus tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo pavasarinių potvynių.

Toliau pajudėjome Uostadvario link. Grožėdamiesi Atmatos upės krantine, klausėmės gidės pasakojimų apie senuosius salos gyventojus. Apžiūrėjome technikos istorijos paminklą – Uostadvario vandens kėlimo stotį, pastatytą XX a. pradžioje. Uostadvario uoste sėdome į laivą ir išplaukėme pasigėrėti Kuršių marių toliais. Pažintinę kelionę po pamario kraštą tęsėme Drevernoje, sename žvejų kaime prie Kuršių marių ir Drevernos upės. Nuo 15 metrų aukščio metalinių konstrukcijų Drevernos apžvalgos bokšto gėrėjomės Kuršių marių nacionalinio parko vaizdais.

Jovarų bendruomenės nuotrauka

Lankupiuose, kaime, plytinčiame net per du – Šilutės ir Klaipėdos – rajonus, išvydome ilgiausią Lietuvoje kabantį tiltą (žr. nuotrauką), aplankėme 157 metrų ilgio Lankupių šliuzą ir karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintą kanalą.

Ventėje mus pasitiko ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys, sužavėjęs pasakojimais apie paukščių žiedavimą.

Už kelionėje patirtus įspūdžius, bendravimo ir pažinimo džiaugsmą dėkojame Jovarų bendruomenės pirmininkei Palmyrai Gylienei.

Jovarų bendruomenės narė R.Tverijonienė