Kelionės tikslas: Tauragė–Varšuva ir atgal

Kai planuojame atostogas, turbūt retai pagalvojame apie kokias nors kaimynines valstybes, nes dažniau norisi patraukti kur šilta, krantus skalauja mėlyna jūra, nereikia sukti galvos apie smulkmenas. Idealu, jei viskas įskaičiuota. Vis dėlto šių eilučių autorė trumpą vasaros atostogų dalį nusprendė praleisti Lenkijoje, aplankydama kelis dominusius objektus. Išvada aiški: ne visos lankytinos vietos iš tikrųjų tokios įdomios, kaip aprašomos, tačiau kainos kaimyninėje šalyje tikrai mažesnės nei Lietuvoje, o keliauti automobiliu gali būti net labai smagu!

Kelionė be rimtesnio plano

Tiesą sakant, jau senokai kirbėjo mintis su paaugliu sūnumi išbandyti tolimesnę kelionę automobiliu. Gal ne visai kur nors toli, nes dviese tam ryžomės pirmą kartą – pripažinsiu, buvo kiek baugu. Bet padrąsinti kelių pažįstamų, kurie ne kartą keliavo po Europą savo transportu, išsiruošėm.

Rimtesnio kelionės plano ruošti nesiryžau, visai nesinorėjo apsikrauti krūva lankytinų objektų ir skubėti pagal laikrodį, kad tik visur suspėtume. Tad tikslu tapo apie 50 km už Varšuvos esantis didžiulis vandens parkas „Suntago“, o vėliau ir pati Varšuva su dviem nakvynėmis bei vietos lankytinais objektais.

Apsisprendėme vos ne paskutinę minutę ir tik iš vakaro sukurpėme kiek konkretesnį kelionės planą, užsisakėme nakvynę bute per „Airbnb“ programėlę. Visai prie pat Varšuvos centro esančio vieno kambario buto nuoma dviem naktims atsiėjo 128 eurus. Pasiklausę žinių per radiją ir išgirdę, kad mūsų kelionės metu kuras bus pigesnis Lietuvoje nei Lenkijoje, iš vakaro pripildėme automobilio baką. Užbėgdama už akių galiu patikslinti, kad Žolinės išvakarėse litras dyzelino vienoje Tauragės degalinių atsiėjo 1,34 Eur, o Lenkijoje jis kainavo daugiau nei 1,50 Eur. Pilno bako mums užteko beveik visai kelionei – pasipildėme tik grįždami jau kirtę Lietuvos sieną.

Mortos Mikutytės nuotrauka

Prieš akis – 520 km į vieną pusę

Žinote tuos anekdotus apie Lenkijos prastus kelius? Dabar juos galime pritaikyti sau, nes mūsų suplanuotoje kelionėje driekėsi puiki plati autostrada, net vietinio susisiekimo keliukai tvarkingi. Teko stabtelėti prieš kelis remontų ruožus, kurių specialiai įrengti apvažiavimai – išasfaltuoti. Sakykit, ką norit – pas mus retai tą pamatysi.

Sulaukusi dar prieš kelionę patarimo lėkti anksti ryte iki tolimiausio kelionės taško – „Suntago“ parko – bandžiau būtent taip ir daryti. Kuo mažiau sustojimų, lekiam maksimaliu leistinu greičiu, navigacija rodė kiek daugiau nei 6 valandas važiavimo. Tačiau nuolatinis vairavimas, sėdėjimas automobilyje išvargino ir su sūnumi pergalvojome – juk niekas neskubina, visas atostogų laikas mūsų, tad kam lėkti? Važiuojant autobusu ar vykstant su grupėmis į pažintines ekskursijas tokios prabangos neturėtume. Tad atsipalaidavom ir tempą gerokai sulėtinom.

Iš Tauragės pajudėjus 6.30 val., gerokai popiet buvome milžiniško vandens parko automobilių stovėjimo aikštelėje. „Google“ navigacija telefone nepavedė, kelią radom greitai ir lengvai, beliko čiupti krepšius ir lėkti į vandens pramogas. Jų čia – gausu kaip niekur kitur.

Didžiausias Europoje vandens parkas

Skelbiama, kad „Suntago“ – didžiausias Europoje vandens parkas. Teritorija didžiulė, galima ir pasiklysti, tačiau visur iškabinti žemėlapiai. Yra kelios skirtingos vandens parko zonos, kurias reikia pasirinkti prie kasos perkant bilietus – pagal pasirinktas zonas pritaikoma kaina. Dviem žmonėms visos zonos, išskyrus sauną, kelioms valandoms atsiėjo apie 60 eurų.

Atskiro įspėjimo, manau, reikia apie smagiausią zoną, kurioje įrengti vandens kalneliai – prie kiekvieno jų tenka luktelti kartais visai nemenkoje eilėje… Nors teko ne kartą girdėti, kad į vandens parką atvykus iš ryto, vos tik jam pradėjus darbą, žmonių būna mažiau. Be jokios abejonės, mažiau žmonių ir darbo dienomis.

Po tokios ilgos ir gana varginančios kelionės (nesuklyskite – nuotaikos puikios ir dėl pasirinkimo nesigailėjome nė kiek) mums labiausiai patiko vandens parko poilsio zona. Burbuliuojantys baseinai, vidury jų įkurdinti barai su gaiviaisiais gėrimais, galimybė baseinu pasiekti lauką ir net prigulti ant gulto ir pasikaitinti saulėje nuteikė puikiam poilsiui.

Yra atskira zona, kurioje daugiausia – šeimos su mažesniais vaikais. Jei poilsio zonoje vietos kiek tik nori, tai mažiesiems skirta zona sausakimša: daugybė vaikų ir juos prižiūrinčių tėvų. Į pastarąjį baseiną, nors ir labai norėjosi išmėginti jūros bangų imitaciją, nesiryžom kelti kojos.

Pusdienis mokslo centre neprailgo

Po vandens pramogų sėdome į mašiną ir pasukome atgal link Varšuvos. Tik pridursiu – lėkti trijų eismo juostų autostrada – tikras malonumas. Pasiekėme išnuomotą butą, kuriame sutiktas šeimininkas prieš mus palikdamas maloniai priminė, kad ateinanti diena – Žolinė ir ji esanti didžiulė šventė Lenkijoje. Todėl rekomendavo gerai pagalvoti, ar tądien mums reikės automobilio, mat Varšuvoje ta proga suplanuotas paradas.

Dar prieš kelionę spėjau internete patikrinti, kad nors ir Žolinė, tačiau patekti į Koperniko mokslo centrą bei Varšuvos karalių rūmus pavyks. Į Koperniko centrą bilietus įsigijome iš anksto internetu – užsakant reikia pasirinkti atvykimo laiką ir nurodoma, kada užeiti nepavyks. Tad šis pasirinkimas labai pasiteisino. Prie bilietų patikrinimo matėme laukimo salėje sėdinčius žmones, kurie bilietus pirko vietoje ir turėjo laukti, kol bus įleisti. Kaip suprantu, taip reguliuojami lankytojų srautai, kad visi užėję galėtų pamatyti eksponatus, išbandyti eksperimentus.

Viduje vaizdas įspūdingas – mikroskopai su mažulyčiais gyviais, fizikiniai reiškiniai ir jokio reikalavimo netriukšmauti, be to, dar galima pabendrauti ir su robotu, kuris mielai atsako į lankytojų klausimus. Daugybė vaikų krykštavo vis ką nors naujo išbandydami. Mes čia išsiruošėm geram pusdieniui, žinodami, kad viduje yra kavinė.

Karalių rūmai

Karalių rūmų vidinis kiemas: sunku patikėti, kad viskas buvo sugriauta. Mortos Mikutytės nuotrauka

Mūsų pasirinktas antras lankytinas objektas buvo Varšuvos karalių rūmai, kuriuose rezidavo Abiejų Tautų Respublikos valdovai. Tiesa, rezidavo jie toje, kuri buvo sugriauta iki pamatų per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau vėliau atstatyta. Interneto šaltiniai skelbia, kad tik 1988 metais baigti interjero įrengimo darbai.

Įspūdinga pilis, kurios kiekviena detalė atrodo autentiška. Įsigijus lankytojo bilietą leidžiama viduje fotografuoti, suteikiamas ir audiogidas. Tik priešingai nei milžiniškoje Malborko pilyje lietuvių kalba gido čia nėra – teks pasirinkti kitą suprantamą kalbą.

Įdomiai senamiestyje atrodo vadinamasis Barbakanas – gynybinės sienos likučiai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Čia ilgai neužsibuvę pasukome į senamiesčio gatveles, kurios Žolinės dieną buvo kone sausakimšos. Beveik ant kiekvieno kampo galima įsigyti suvenyrų, prisėsti pavalgyti. Ir taip, kainos tikrai mažesnės nei Lietuvoje. Jau pasukę iš senamiesčio stabtelėjome užkąsti viename restoranų. Palyginimui galiu pasakyti, kad du mėsainiai ir po stiklinę gaiviojo gėrimo kainavo 23 eurus (nepamirškite, kad tai sostinės senamiestis), o štai toje pačioje lietuvių pamėgtoje Palangoje lygiai tą patį užsakius teko pakloti 30 eurų…

Balstogėje rūmų sodas įspūdingas

Balstogės Barnickių rūmų sodą aplankyti galima ir nemokamai, be jokio gido. Mortos Mikutytės nuotrauka

Po paskutinės nakvynės Varšuvoje pakeliui į Lietuvą suplanavome stabtelėjimą Balstogėje (Bialystok). Dar prieš kelionę internete pastebėjau raginimų užsukti į Lenkijos Versaliu vadinamus rūmus su įspūdingu sodu. Turiu pasakyti, šis vizitas kiek nuvylė, mat lūkesčiai buvo kur kas didesni.

Rūmai nedideli, apsilankymas dviem atsiėjo vos nepilnus 7 eurus. Tačiau iškart buvome informuoti, kad užeiti galima tik su gidu visai grupei. Teko laukti gerą pusvalandį, kol suplanuota grupė susirinko – jokios staigmenos, visi lenkai. Tad mes su sūnumi gavome audiogidus anglų kalba, kurių pasakojimas apie pilį buvo gerokai trumpesnis nei tikrojo gido. Nepaisant to, vos tris rūmų patalpas apėjome labai greitai ir jos didesnio įspūdžio nepaliko. Priešingai nei nedidelis rūmų sodas. Pastarasis tikrai įspūdingas, įmantriomis geometrinėmis formomis sodintais augalais, apstatytas skulptūromis. Pastarąjį apžiūrėti galima be gido ir nemokamai.