Apie asmenybę, gyvenančią kartu su muzika

Stasį Budvytį, arba tiesiog Listoną, Tauragėje tikriausiai pažįsta kiekvienas. O jei ir nepažįsta, žino, kad norint paklausyti ar įsigyti kokybiškos muzikos įrašų reikia apsilankyti jo daugiau nei 26-erius metus veikiančioje muzikos įrašų parduotuvėje. Tai asmenybė, davusi pradžią šokių vakarams mūsų mieste bei supažindinusi tauragiškius su filmų peržiūromis ir vaizdo žaidimais. „Muzika aš gyvenu. Tai – hobis, grįstas juodu darbu ir dovanojęs neišdildomų prisiminimų bei didelį pažįstamųjų ratą“, – prisipažino pašnekovas.
Ne muzikantas, o naftos gręžinių meistras Nuo pat vaikystės Listoną visur lydėjo muzika. Paauglystėje pašnekovas prisiminė save buvusį tikrą hipių vaiką: ilgi plaukai bei nenumaldomas laisvės troškimas širdyje. Kartu su kiek vyresniais draugais užaugo jis šalia tuo metu veikusio Tauragės kino teatro „Jūra“.– Šalia kino teatro augo storas medis, aplink kurį sukdavosi suoliukas. Ant jo ir leisdavome dienas. Jokio alkoholio ar cigarečių – tik gera draugija. Dėkoju savo jaunystės draugams už tai, kokie jie buvo, – prisiminimais pasidalijo Stasys.Galbūt ir Listono pravardė gimė sėdint ant to suoliuko?– Žymaus boksininko Sonio Listono pavarde gatvės draugų buvau vadinamas nuo 15 metų. Pravardė prikibo, ir tiek, – teatskleidė pašnekovas.S.Budvytis – linksmas ir gana spontaniškas žmogus. Žmogus, kuris nepaiso jokių standartų ir normų bei nuolat stebina. Štai kad ir studijų pasirinkimu. Atrodo, visą laiką leidęs su muzika, jis turėjo ją ir studijuoti kokioje aukštojoje mokykloje. Ar bent jau tapti pogrindžio muzikantu. Galbūt net ryškia Lietuvos scenos žvaigždute.– Nieko panašaus. Nemoku groti jokiu instrumentu. O studijavau aš naftos žvalgybą Vilniaus technikos mokykloje. Tai buvo spontaniškas sprendimas. Baigęs mokslus, dvejus metus dirbau gręžinių meistru. Pasakysiu trumpai. Geologų gyvenimas buvo linksmas, – šyptelėjo Stasys. Pramogų pradininkas Tačiau tauragiškį patraukė pramogų sfera, o verslumo daigai prasikalė 1978-aisiais, kai jis ėmėsi rengti pirmuosius šokių vakarus Tauragėje. Diskotekos kas savaitgalį vykdavo Tauragės kultūros namuose. Scenoje talkindavo bičiuliai Eugenijus Šaltis ir Edmundas Mažrimas.– Neįsivaizduojate, kiek žmonių susirinkdavo. Iš salės išnešdavome kėdes – vos visi tilpdavo. Aparatūrą skolindavo Kultūros namų administracija. Dalyvavome net diskotekų festivalyje Palangoje, – pirmąją iniciatyvą uždirbti iš muzikos atskleidė pašnekovas.Tuomet ėmė ir prasidėjo diskotekų vajus. Anot Stasio, visi, kas turėjo magnetolą, organizuodavo šokių vakarus. Nerengdavo jų tik tie, kurie tingėjo. Ilgainiui ši veikla S.Budvyčiui pabodo, jo galvoje ėmė suktis kitos idėjos. Pavyzdžiui, įrengti tauragiškiams tikrą pramogų oazę. Taip padedant klasės draugui Henrikui Butkevičiui Kultūros namuose 1988 metais gimė „Muvik“ (muzikos, video ir komercijos junginys – aut. past.) – pramogų klubas, kuriame buvo galima atsigerti kavos, pasivaišinti saldainiais, pažiūrėti naujausią filmą ar pažaisti vaizdo žaidimus. Jokio alkoholio, tik daug cigarečių dūmų. Dienomis „Muvik“ veikdavo kaip paauglių susibūrimo vieta, vakarais – kaip kavinė suaugusiesiems. Verslo pradžia: stalas, kėdė ir 100 kasečių Galiausiai Listonas tapo pirmuoju, ėmusiu prekiauti muzikos įrašais. Kokia buvo šio verslo pradžia?– Pirmąją parduotuvėlę, jei stalą su nukrautomis kasetėmis galima būtų taip pavadinti, atidariau 1987 metais. Norėdamas pradėti prekybą, tuo laiku turėjai šlietis prie kokios jau egzistuojančios įmonės. Man padėjo Tauragės buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato valdytojas Antanas Stankus. Įsidarbinau „buitiniame“, o pirmąją prekyvietę įsikūriau universalinėje parduotuvėje. Per „buitinį“ mokėdavau valstybei mokestį, prilygstantį šių laikų verslo liudijimui. Jis siekė 224 rublius. Iš pradžių ant stalo gulėdavo koks šimtas kasečių, – apie pradžių pradžią papasakojo S.Budvytis.Klientai pirkdavo viską, kas buvo siūloma. Tai, anot pašnekovo, buvo juodas, sunkus, tačiau mėgiamas darbas. Universalinėje vyras praleisdavo dvi tris dienas per savaitę, likusias – ieškodavo, iš kur gauti prekių.Kultūros namuose atidarius „Muvik“ muzikos prekių parduotuvė kuriam laikui persikėlė ten. 1993 metais ėmus renovuoti Kultūros namus prekyvietės vietą reikėjo keisti ir vėl.– Tais metais prasidėjo kioskelių era. Visa aikštė, kur dabar šalia mokesčių inspekcijos stovi „Iki“ parduotuvė, būdavo pilna prekybinių kioskelių. Viename jų kasetes išsidėliodavau ir aš. Tuomet išsiskyrė keliai su partneriais. Negaliu nė vieno blogo žodžio pasakyti apie žmones, su kuriais teko dirbti, – pabrėžė S.Budvytis.Kioskelių era gyvavo iki 1997-ųjų. Tais metais Listono muzikos prekės persikėlė į vieną namą netoli Tauragės autobusų stoties, o nuo 2000-ųjų ėmė veikti ten, kur veikia ir šiandien – viename kampinių Gedimino ir Prezidento gatvių sankryžos namų. Paskutinis mohikanas Laikui bėgant Tauragėje ėmė kurtis panašios parduotuvėlės. S.Budvyčio teigimu, vienu metu veikė net dešimt tokių įmonių.– Didelės konkurencijos nejutau. Su daugeliu tų vadinamųjų konkurentų buvome bičiuliai. Kartu važiuodavome parsivežti prekių. Padiskutuodavome, kad mūsų verslas – ne toks pelningas kaip kelionės į Jugoslaviją. Tačiau tai sava sritis, – paaiškino Stasys.Šiandien videonuomos punktų ar tokių parduotuvėlių kaip „Listonas“ Lietuvoje maža. Filmai bei dainos iš interneto, neretai ir nelegalūs, užkariavo daugelį kino bei muzikos mylėtojų. Ar „Listonas“ Tauragėje liko vienintelis?– Pakeisiu klausimą, ir atsakymas bus aiškus. Ar mano parduotuvė – vienintelė tokia visoje Klaipėdos srityje? Taip. Kiek žinau, panašus fanatikas yra tik Mažeikiuose, dar keli Vilniuje. Išsilaikyti sunku. Mūsų rinka maža, tad kyla problemų su prekių tiekimu. Po „Bomba records“ bankroto nebeliko didmenininko, todėl mums tapo riesta. Tas bankrotas – didelis nuostolis Lietuvai. Štai, skambinu į Maskvą ir manęs klausia: „Pirksit tūkstantį kompaktinių diskų su filmais?“ O aš atsakau, kad man reikia tik dešimties. Didelį smūgį sudavė ir prekybos centrai, kuriuose kompaktiniai diskai itin pigūs, – dabartinę savo verslo situaciją nupasakojo pašnekovas.Pasak jo, sunku šiandien ir su muzikos atlikėjais. Štai Gytis Paškevičius išleido naująjį albumą ir sutinka jį pardavinėti tik koncertinio turo metu, o populiarusis Rytis Cicinas nuolat koncertuoja, tačiau neišleidžia naujo kompaktinio disko. Geriausias šiandienos pavyzdys, pasak pašnekovo, – Džordana Butkutė. Leidžia pardavinėti jos įrašus, tačiau kartu ir pati koncertuoja.Neseniai Listonas nusprendė plėsti verslą. Parduotuvėje imta teikti paslaugas, susijusias su kompiuteriais, jų diagnostika bei taisymu… Laimingas, nes laiminga šeima Kokybiškų muzikos įrašų galima įsigyti tik specializuotose muzikos prekių parduotuvėse. Ten įmanoma perklausyti tai, ką ruošiesi pirkti. Anot Listono, į mada grįžta vinilinės plokštelės, nes iš jų sklindančios muzikos garsas išties kitoks. O tarp jaunimo nebeliko bandos jausmo, kai būdavo mėgstama klausyti tai, ką klauso visi. Kiekvienas perka tai, kas jam išties patinka.Verslas S.Budvyčiui davė galimybę susipažinti su gausybe žmonių. „Listono“ parduotuvėje užgimė ne viena draugystė. Štai nuolatinis klientas – garbus archeologas, profesorius bei mokslų daktaras Eugenijus Jovaiša.– Mėgstu su šiuo žmogumi padiskutuoti, nes domiuosi alternatyviąja istorija. Kartą bandžiau paneigti keletą Egipto istorijos faktų, o E.Jovaiša man ir sako: „Stasy, nelįsk į Afriką, mes ir Lietuvos istorijos ne visus galus esame suradę“, – E.Jovaišos posakį prisiminė pašnekovas.Taigi mėgsta S.Budvytis ne tik muziką. Be istorijos, jį domina ir knygos. Ypač jis mėgsta skaityti rusų kalba, nes vertimas dažniausiai būna geresnis, o ir tokių knygų randa daugiau. Knygas Listonas skaito kasdien. Kartais net po dvi iškart. Pasitaiko ir bemiegių naktų. O savąja Biblija laiko Džeko Keruako „Kelyje“.O ar lieka laiko šeimai?– Šeima man yra viskas. Sūnus Mindaugas baigė tris skirtingas aukštąsias mokyklas ir dirba Vilniuje, dukra Rasa yra energijos inžinierė, o žmona Ona – gyvenimo bei verslo partnerė. Kai prieš dvylika metų man buvo atlikta pirmoji širdies operacija, ji praktiškai perėmė verslą į savo rankas. Buvau priverstas apsiraminti bei sumažinti apsukas. Jei nori būti laimingas, turi į viską žiūrėti paprasčiau, negalvoti, kas bus po savaitės. Galiu pasakyti viena – esu žiauriai laimingas, – su šypsena veide pakiliai pokalbį užbaigė S.Budvytis, arba tiesiog Listonas.