Apie dainuojančią studentę, mėgstančią braškes

Praėjusį savaitgalį prasidėjo lietuvių pamėgtas dainingasis projektas ,,Chorų karai“. Tauragiškių ,,Braškinis“ choras su trenksmu pradėjo savo pasirodymą. Apie norą dainuoti, choro „virtuvę“, savo vadovus sutiko papasakoti viena chorisčių Monika Jakštaitytė.
Kaip Monika savęs ieškojoŠeimos narių ir draugų paskatinta mergina dalyvavo ,,Braškinio“ choro atrankoje. Ji nesitikėjo pateksianti į laimingąjį šešioliktuką, nes pirmajame etape dalyvavo sirgdama. Tačiau labai apsidžiaugė, kai buvo pakviesta į antrąjį atrankos etapą, ir šiandien jau sėkmingai sukasi choro sūkuryje.Muzikai Monika neabejinga nuo vaikystės. Būdama antrokė pradėjo lankyti Tauragės muzikos mokyklą, fortepijono klasę, tačiau ilgainiui noras muzikuoti dingo. Ji pripažįsta, kad čia buvo kaltas tarpsnis, kai vaikai nebesusigaudo, ko nori. Tačiau tėvai neleido mergaitei trauktis iš muzikos pasaulio, ir Monika mokėsi toliau, vėliau lankė Dainos teatro studiją. Baigusi Žalgirių gimnaziją, įstojo į Vilniaus universitetą mokytis vadybos ir administravimo, tačiau supratusi, kad sėdi ne savo rogėse, perstojo į Šiaulių universitetą mokytis muzikos pedagogikos ir vokalo.Choras – kaip viena didelė šeimaKalbėdama apie chorą, mergina tikina, kad „Braškinis“ choras – tarsi viena šeima. Sako, kad visi kolegos labai linksmi, veržlūs. O choro pavadinimą, pasak pašnekovės, sugalvojo choro generolė Donalda Meiželytė. Pasitarę visi nusprendė, kad braškės yra labai skanios ir jas visi mėgsta, tad būtų tikslinga save taip žaismingai ir pavadinti – „Braškiniu“ choru.Kalbėdama apie repeticijas, Monika negaili gražių žodžių charizmatiškajai Donaldai, choro vadovui Kornelijui Pukinskiui. Jis net po keletą kartų per savaitę dirba su dainininkais stengdamasis, kad kiekviena daina skambėtų nepriekaištingai.Kolektyvas draugiškas, susiklausęs. Jie džiaugiasi, kad dirba su tikrais profesionalais – tai jiems padeda greitai tobulėti.Kalbėdama apie užkulisinį didžiosios scenos gyvenimą Monika patikina, kad tai tikras chaosas. Laisvo laiko būna nedaug, po keletą kartų vyksta visų chorų repeticijos, o likęs laikas skirtas grimui ir šukuosenoms.Dalyvavimas projekte leidžia tobulėti Monika sako, kad dalyvavimas projekte leidžia jai tobulėti, suteikia nemažai chorinio dainavimo, sceninės patirties. Ši patirtis – didelė vertybė pedagogikos bakalauro siekiančiai studentei. Mergina nuoširdžiai džiaugiasi, turėdama unikalią progą bendrauti su gabiais, įdomiais, charizmatiškais žmonėmis, kuriuos sieja bendras tikslas.Mėgstanti bendrauti, užsispyrusi, atkakliai siekianti savo tikslo mergina, be dainavimo, skaito knygas, žiūri prasmingus filmus, gamina maistą, o jos tikras skanėstas – braškės.Paklausta, kas būtų, jei šį sekmadienį ,,Chorų karuose“ patirtų nesėkmę ir iškristų iš projekto, mergina sako dar nežinanti, kokie būtų tolimesni ,,Braškinio“ choro planai. Tačiau ji įsitikinusi, kad jų veikla nebus sustabdyta. Būtų apmaudu, kai ne vieną mėnesį per savaitę kelis kartus buvo repetuota, atiduota tiek daug jėgų, kai generolė ir vadovas iš choristų tikisi paties geriausio, taip imtų staiga ir viskas pasibaigtų. Viskas, kaip sako Monika, priklausyt nuo to, kaip bus palaikomas choras skambučiais šou metu.