Jauniausia „baltųjų rūmų“ darbuotoja Inga Meištininkaitė: „Tauragėje geros sąlygos kurti šeimą“

Baigus mokslus Lietuvoje ar užsienyje grįžti į savo gimtąjį miestą vis dar nepopuliaru. Vieni baiminasi nerasti darbo, kiti svajoja apie karjeros galimybes didelėse įmonėse, kurių Tauragėje beveik nėra, trečius atbaido mažesnis nei didmiesčiuose atlygis už darbą. Tačiau tauragiškei Ingai Meištininkaitei aplinkinių kalbos nė motais. Ji dar gimnazijoje žinojo: jos vieta – gimtajame mieste.

Ateitį mato Tauragėje

Jauniausia Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotoja Inga Meištininkaitė jau 2,5 metų dirba Kultūros skyriuje. Svarstyti, kur link pasukti ir kokias studijas pasirinkti, Inga pradėjo paskutinėse gimnazijos klasėse. Mergina svajojo suderinti ugdymą ir politiką.

– Tobuliausia darbo vieta turėtų būti savivaldybės Švietimo ir sporto skyriuje. Todėl antrame kurse ten atlikau savanorišką praktiką, – prisimena pašnekovė.

Inga gimė ir augo Tauragėje, baigė Žalgirių gimnaziją.

– Mokykloje visuomet sekėsi puikiai – mokiausi aukščiausiais pažymiais, visos pamokos sekėsi vienodai gerai. Mėgstamiausia buvo anglų kalba. Nuo vaikystės svajojau, kad būsiu mokytoja kaip mama, – prisiminimais dalijasi mergina.

Svajonė mokytojauti Ingą lydėjo ir visus studijų metus.

– Mokykloje pradėjau labiau domėtis visuomeniniais klausimais, nacionaline ir tarptautine politika, todėl stojau į Viešosios politikos studijų programą Kauno technologijos universitete, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Kadangi svajonė būti mokytoja neišblėso, kartu studijavau pedagogiką. Iš Tauragės studijuoti išvažiavau žinodama, kad sugrįšiu. Visuomet ir šeimai, ir draugams sakiau, kad baigusi studijas noriu grįžti į Tauragę, – sako savivaldybės administracijos darbuotoja.

Paklausta, kas viliojo gimtajame mieste, Inga atvirai prisipažino – namai. Merginai svarbu žinoti, kad čia jos laukia artimieji, akį glosto pažįstamos vietos, nuotaiką pakelia seni draugai. Galiausiai Inga save vadina nedidelio miesto žmogumi.

Inga Meištininkaitė. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Į Tauragę grįždavau turbūt kiekvieną ar kas antrą savaitgalį. Čia leisdavau laiką su draugais, šeima, lankydavausi renginiuose, keliaudavau po Tauragės apylinkes, Tauragėje atlikau ir pedagogikos studijų praktiką. Savo ateitį matau tik Tauragėje. Neatmetu galimybės kuriam laikui išvykti pakeliauti, padirbėti kur nors kitur, tačiau tikiu, kad vis tiek sugrįšiu į Tauragę, – įsitikinusi Inga.

Tarptautinė politika – įdomesnė

Dar besimokydama Žalgirių gimnazijoje Inga aktyviai dalyvavo tiek mokyklos, tiek mokinių savivaldos, tiek klasės veikloje. Ne kartą buvo išrinkta klasės seniūne. Visuomeninėje veikoje aktyviai dalyvaujančiai tauragiškei nekilo problemų adaptuojantis Kaune.

– Po pamokų lankydavau neformaliojo švietimo būrelius – šokius. Esu lankiusi įvairiausių stilių – nuo pilvo šokių iki gatvės stiliaus. Kadangi esu gana komunikabili, tai Kaune susirasti draugų neužtrukau. Dauguma jų buvo mano grupės draugai. Man labiausiai patiko Kauno daugiakultūriškumas, neveltui šis miestas vadinamas „studentų miestu“. Susitikau ten daug naujų žmonių ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir iš kitų šalių. Galėdama su grupiokais diskutuoti sau įdomiais politikos klausimais, jaučiausi, kad pasirinkdama politikos studijas teisingai nusprendžiau, – pasakoja Inga.

Mergina bent jau kol kas savo ateities su politika nesieja ir į valdžią nesiveržia.

– Kadangi esu baigusi politikos mokslus, tai savaime aišku, kad politika, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė, man nesvetima. Tauragės, Lietuvos ir pasaulio politiniais įvykiais domiuosi kasdien, skaitau daug straipsnių ir kitos literatūros, turiu savo pažiūras. Vis dėlto nacionalinė politika manęs stipriai netraukia, niekuomet nepriklausiau jokiai politinei partijai, man įdomesnė tarptautinė politika, – sako savivaldybės darbuotoja.

Rutina nenusibodo

Po studijų grįžusi į gimtąjį miestą Inga ilgai svarstė, kur link pasukti. Jos vizijose buvo tik darbas Švietimo skyriuje, bet naujų specialistų tuo metu ten neieškojo. Darbo skelbimuose Inga rado vienintelį konkursą į Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto, arba jaunimo reikalų koordinatoriaus, poziciją.

Inga įsitikinusi, jaunas žmogus grįš ten, kur bus laukiamas. Asmeninio albumo nuotrauka

– Turėjau tą tipišką susiformavusią nuomonę, kad norint dirbti savivaldybėje reikia ilgametės patirties, suformuotų viešojo administravimo sričiai reikalingų įgūdžių ar jau būti „užsigarantavus“ gerą vardą. Pabandyti sudalyvauti konkurse mane paskatino mama, sakė: „Nueik, bent pamatysi, kaip viskas atrodo“. Su panašia mintimi ir nuėjau, – pirmuosius žingsnius savivaldoje mena Inga.

Įsidarbinusi Tauragės savivaldybėje, Inga iki šiol yra jauniausia jos specialistė. Mergina tikina amžiaus skirtumų nejaučianti ir į blogus ar gerus kolegų neskirstanti.

Inga Meištininkaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

– Vieni kitus labai gerai pažįstame, žinome stipriąsias kiekvieno puses ir motyvuojame vienas kitą jas išnaudoti. Iš kolegų visada jaučiu palaikymą, sutampa mūsų požiūriai į darbą ir į tas sritis, kuriose dirbame, esame viena komanda. Visada dalijamės idėjomis, kai tik galime, padedame vieni kitiems. Nors daugeliui atrodo, kad darbas savivaldybėje – tai popieriai ir rutina, tačiau bent jau Kultūros skyriuje taip tikrai nėra. Žinoma, darbas su dokumentais yra didelė dalis kasdienybės, tačiau turbūt dar nepraėjo tiek laiko, kad pradėčiau skųstis. Aišku, darbe pasitaiko ir stresinių situacijų, įtampos, – pasakoja Inga.

Mergina jau susitaikė su kasdiene rutina. Sako, kad darbo dienomis pluša nuo 8 ryto iki tol, kol baigia suplanuotas užduotis, o tada ilsisi, bendrauja su artimaisiais, medituoja, keliauja pasivaikščioti su šuniuku. Inga svajoja dar studijuoti magistrantūroje, o vėliau įgyti ir tarptautinės darbo patirties.

– Pagrindinis klausimas, kylantis jaunam žmogui, kuris svarsto grįžti į gimtąjį miestą – ką aš čia veiksiu? Tiek darbo, tiek laisvalaikio prasmėmis. Pastaraisiais metais Tauragė gražėja ir modernėja tiesiog akyse, tuo pačiu plečiasi ir laisvalaikio užimtumo pasiūla, o jeigu norisi kažko kito – iki Klaipėdos ir Kauno – vos pusantros valandos kelio. Svarbu, kad jaunas žmogus jaustųsi laukiamas, žinotų, į ką gali kreiptis kilus klausimų ar prireikus pagalbos įsitvirtinant. Žinoma, mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Tauragė, greitesnis susisiekimas, kas šiais laikais įgauna vis didesnę svarbą, Tauragėje tikrai gera švietimo paslaugų kokybė, todėl kurti šeimą čia tikrai geros sąlygos. Taip pat gerėja sąlygos susikurti darbo vietą sau, atsiranda paramos galimybių, teigiama linkme keičiasi požiūris į jaunus darbuotojus, – įsitikinusi tauragiškė.