Kai reikia gelbėti gyvūnus – niekuomet nesako „ne“

Neseniai socialiniame portale „Facebook“ tauragiškius apskriejo žinia apie sužeistą dešimties dienų stirniuką, kuriam būtinas rimtas gydymas. Skelbimą, ragindama aukoti,  internete išplatino Viktorija Naujokaitė, gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Tauragės filialo vadovė. Sigitas Klymantas, Lietuvos gyvūnų draugijos Tauragės skyriaus pirmininkas, pasirūpino gyvūno gydymu. Apie 1,5 metų kaip komanda dirbantys gyvūnų mylėtojai Tauragėje – kol kas vienintelė į bėdą patekusių gyvūnų viltis. Kol kitos institucijos darbo kratosi, jie pagalbos prašantiems niekuomet nesako „ne“.
Turbūt perkando šuoŠiuo metu Mikiu pramintas stirniukas laikomas Sigito sodyboje Rūgalių kaime. Vos įriedėjus į kiemą pasitiko šunų lojimas – sodyboje glaudžiasi ir gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ globojami benamiai gyvūnai. Kieme, voljeruose, amsėjo pora šunų, dar du prie pavadėlių rišo su Viktorija į sodybą atvykusios savanorės. Iš daržinės galvą kyštelėjo povas, o kieme ant žolės gulėjo ir sužeistasis stirniukas. Anot Sigito, jį žmonės netoli Ližių kaimo sužeistą rado paplentėje. Šlaunyje žiojėjo žaizda, kaip sako gyvūnų mylėtojas, greičiausiai gyvūną perkando šuo.Tą pačią dieną stirniukui pirmąją pagalbą suteikė veterinaro Tomo Bartušio gydykloje dirbanti veterinarė Vilija Filatovienė – ji dezinfekavo ir užsiuvo žaizdą. Praėjus penkioms dienoms Sigitas vežė stirniuką į privačią veterinarijos kliniką Klaipėdoje, kurioje gyvūnas peršviestas rentgenu.– Dubens sąnarys nepažeistas, o šlaunikaulis lūžęs dviejose vietose. Pastebėjęs, kad žaizdoje kaupiasi pūliai, veterinaras įvedė dreną. Dukart per dieną turime leisti pūliams išbėgti, – pasakojo Sigitas.Surinko 1000 Lt aukųStirniukas atsistojo ir, liuoksėdamas trimis kojelėmis, pasileido povų link. Kaip sako S.Klymantas, tik žaizdai išsivalius bus galimas tolimesnis chirurginis lūžusio šlaunikaulio gydymas. Kokie gyvūno šansai išgyventi, vyras teiravosi stirnas kadaise auginusio pažįstamo zoologijos sodo „Mini zoo“ netoli Klaipėdos savininko. Sakė, jei stirnos jauniklis jau išgyveno dešimt dienų, tikimybė, kad jis išgyvens, padvigubėjo.Ne veltui stirniuko išgelbėjimu susirūpino socialiniame portale „Facebook“ (profilyje „Gyvūnų globa Tauragėje“) Viktorijos aukoti paraginti tauragiškiai. Per dvi dienas surinkta per tūkstantį litų. Sigitas sako negalintis patikėti, kad taip galima paliesti žmonių širdis internetu. Kol kas stirniuko gydymui išlaidų daug neprireikė: veterinarė stirniukui pagalbą suteikė nemokamai, konsultacija ir rentgeno nuotrauka privačioje klinikoje Klaipėdoje kainavo 96 litus, panašiai tiek Sigitas išleido kelionei. Kaip sako Viktorija, pinigai, kurie nebus panaudoti stirniuko gydymui, niekur neprapuls – jie bus panaudoti kitų beglobių poreikiams. Prieglaudoje yra septynios katės, kurias reikia sterilizuoti, nes kitaip jų negalima laikyti kartu ir jų nenori priglausti žmonės. Šiuo metu švelniakailės laikomos atskiruose garduose, trys sterilizuotos suleistos į vieną bendrą voljerą. Paklaustas, ar pasikeičia kačių elgesys jas sterilizavus, Sigitas sako, kad po šios procedūros gyvūnai būna meilūs.Stebina Viktorijos veiklumasSigitas didžiuojasi Viktorija ir jos pasiaukojimu gyvūnams. Jųdviejų keliai susikirto prieš 1,5 metų, kai gyvūnų mylėtojas laikraštyje perskaitė apie šią iniciatyvią merginą ir pasiūlė bendradarbiauti. Nuo tada „Lesės“ Tauragės filialo beglobiai glaudžiasi jo sodyboje. Mergina ir dar keletas savanorių juos lanko kasdien. Kaip Sigitas sako, tokių „idėjinių“ kaip Viktorija atsiranda, tačiau jų veikla taip pat greitai nutrūksta, kaip ir staiga užsidegęs noras imtis savanoriškos veiklos.– Turi susitaikyti, kad visuomet būsi priklausomas nuo žmonių geranoriškumo, nes iš niekur kitur finansavimo negausi. Jai pavyksta rinkti aukas. Be to, ji organizuota. Stebiuosi, kaip ji sugeba pritraukti jaunimą. Sudarinėja tvarkaraščius, kuris kurią dieną lankys gyvūnus, pati surinkusi jaunimo grupelę atveža. Žiemą sodyba būdavo neprivažiuojama, ji palikdavo automobilį atokiau ir atklampodavo per sniegą. Kiti kartais dviračiais atvažiuoja. Atvyksta jie net lyjant. Turi čia pasikabinę lietpalčius, tam atvejui, kad vedžiodami šunis nesušlaptų. Praėjusią dieną katėms darė „pliažinimosi dieną“. Išnešė visas kates su narvais pasišildyti saulutės atokaitoje, patys iškuopė patalpas, šunis tiek ilgai vedžiojo, kad šie net patys į voljerus veržėsi, – Viktorijos veiklumu žavisi Sigitas.Plečia sodybąDalį organizacinių rūpesčių, kai sulaukus skambučio reikia pasirūpinti į bėdą patekusiu gyvūnu, perėmė Viktorija, tad Sigitui liko šiek tiek laisvo laiko. Vyras ėmė plėsti savo sodybą – įsigijo ponių šeimyną, užveisė triušių, įkurdino didžiųjų pūstagūžių balandžių, praėjusią savaitę nusipirko vietnamietiškų paršiukų ir veislinių vištų, vadinamųjų olandų bantamų bei sidabrinių feniksų. Sako, bus kur vaikams akis paganyti – į sodybą kartais užsuka šeimos ar mokinių ekskursijos.Sigitas šiemet jau 16-i metai yra Lietuvos gyvūnų draugijos Tauragės skyriaus pirmininkas ir tas žmogus, kuriam, kai gyvūnus ištinka bėda, žmonės skambina pirmiausia. Ar nevargina toks įsipareigojimas?– Aš nesijaučiu įsipareigojęs. Taip, mano telefono numeris skelbiamas viešai, ir žmonės man skambina, tačiau visada stengiamės rasti bendrą sprendimą. Tarkim, Sungailiškių kaimo gyventojai skambina apie pievose vaikštantį gandrą sužeistu sparnu. Tariuosi su žmonėmis, kad gandrą pagautų ir palaikytų kur nors, kol aš atvyksiu, arba prašau, kad jį atvežtų patys, – pasakojo gyvūnų mylėtojas.Gandro nesugipsuosiAr neatrodo, kad kai kurie žmonės gerus darbus nori daryti „jo sąskaita“?– Ne, manau, gerai, kad rūpinasi. Pernai vasarą teko gelbėti 27 gandrus, dauguma atvežami lūžusiais sparnais. Paukščio kaulai vamzdiniai, jų nesugipsuosi. Nesakau jiems, kad gandras neišgyvens, pasiseka, kai iš dešimties vienas išgyvena. Priimu gandrą ir matau, kaip jį atvežę žmonės išvyksta patenkinti, kad padarė viską, ką galėjo, – kalbėjo Sigitas.Bėda, kaip sako Sigitas, kai žmonės ima „gelbėti“ iš lizdų iškritusius paukščiukus.– Priglaudžia namuose, lesina, o kai šis ima vaikštinėti ir visur dergti, jie jau man skambina. Iš lizdų iškritusių paukščių gelbėti nereikia, nebent atsargiai perdėti į saugesnę vietą, mažiau matomą katėms ar šunims, ir tikėtis, kad motinos juos pasiims. Gandrų populiacija pastaruoju metu padidėjo, savo jauniklius jie kartais meta iš lizdo, nes galbūt jaučia, kad neišmaitins.Dauguma skambučių – dėl smurto prieš gyvūnusGyvūnų mylėtoją erzina žmonės, kurie prašo priimti jų augintinių atsivestus jauniklius.– Tokiems iškart atsakau. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau skambina žmonės, kurie ketina išvykti ir neturi kam atiduoti savo augintinių, o užmigdyti nenori. Naujų šeimininkų šiuo metu laukia katė ir senbernaras, – pasakojo Sigitas.Kas dieną gyvūnų mylėtojas sulaukia 2–3 skambučių. Sako, didžioji dalis jų – dėl prieš gyvūnus naudojamo smurto.– Buvo atvejis, kai vykome gelbėti Tauragės dvare viename butų be priežiūros paliktą šunį. Gyvūnas nebeskleidė garsų, iš buto, kuriame jis buvo, į laiptinę veržėsi blusos. Į butą galima patekti tik su prokuroro sankcija. Kvietėme policijos įgaliotinį, kuris surado butą galinčius atrakinti giminaičius. Gyvūną radome išsekusį, veterinarui beliko nutraukti jo kančias.Priklausomas nuo veterinarų geranoriškumoPasak Sigito, dėl smurto prieš gyvūnus žmonės turėtų kreiptis į Kaune įsikūrusią Gyvūnų globėjų asociaciją arba vietinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus, gyvūnų gerovės inspektorius. Jie turi teisę įeiti į teritoriją, gali atlikti tokias pat funkcijas, kaip policijos įgaliotinis.– Žmonės neretai skambina į VMVT arba aplinkosaugininkams, tiek vieni, tiek kiti kratosi vykti į iškvietimus arba neturi sąlygų pasirūpinti gyvūnais, – sako Sigitas.VMVT gyvūnų gerovės inspektoriai atvyksta tik darbo valandomis, po darbo belieka skambinti policijai, dėl sužeisto gyvūno žmonės skambina T.Bartušiui arba Sigitui. T.Bartušis atsakingas tik už beglobių šunų gaudymą, jis nėra įpareigotas gydyti gyventojų rastų sužeistų gyvūnų. Sigitas gali priglausti gyvūną ir juo pasirūpinti, tačiau negali gydyti. Jam vaistininkas negali parduoti antibiotikų ar kitų gyvūnui būtinų vaistų. Pasitaiko, kai Sigitas sulaukia skambučių dėl gatvėje pervažiuotų šunų ar kačių. Tada gyvūnų mylėtojas privalo ieškoti veterinaro, kuris suteiktų pirmąją pagalbą arba agoniją patiriančiam gyvūnui nutrauktų kančias. Nė vienas privačiai dirbantis gydytojas nėra įpareigotas padėti Sigitui – ar bus suteikta pagalba, priklauso nuo pačių veterinarų geranoriškumo.Kai į sodybą buvo atvežtas stirniukas, tiek Sigitui, tiek Viktorijai kilo keblumų rasti veterinarą, galintį gyvūnui suteikti pirmąją pagalbą, nes Tauragėje nėra budinčios veterinarijos klinikos. V.Filatovienė buvo septintoji veterinarijos specialistė, su kuria pavyko susisiekti ir prikalbinti suteikti pagalbą. Tai ji atliko neatlygintinai. Neatlygintinai dirba ir Sigitas su Viktorija. Yra tam tikrų sričių, kuriose jis kaip Lietuvos gyvūnų globos draugijos narys gali iš draugijos gauti finansavimą. Kaip minėta anksčiau, draugija apmokėjo stirniuko konsultaciją Klaipėdos privačioje klinikoje, kur jam buvo atliktas rentgenas. Visos kitos išlaidos, laimei, gali būti padengtos iš Viktorijos surinktų aukų.