Medikė, gyvenanti pagal savo vidinį laikrodį

Iveta Skurvydienė – medicinos mokslų daktarė, rajono savivaldybės tarybos narė, aktyvi visuomenės veikėja, maloni moteris, o dabar dar pirmoji tauragiškė kandidatė į Europarlamentą. Ji dega noru veikti, skrajoja it kometa ir visuomet nusileidžia į jai reikalingą vietą. Vienokiais ar kitokiais darbais stengdamasi stumti iš viešumos pilkumą, tarpus ji užpildo šilta spalva ar gražiu žodžiu.
Vaikystė Gimė Iveta Vilniaus mieste. Tėvelis tuo metu buvo jaunas architektas ir piešimo mokytojas, o mama – statybos inžinierė. Mama buvo gabi literatė ir poetė. Iveta turi vyresnę seserį Albiną, gyvenančią su šeima Bulgarijoje, ir Vilniuje šaknis įleidusį brolį Artūrą.Šeimoje iš vaikų gana griežtai buvo reikalaujama prisiimti atsakomybę už savo vaikiškas pareigas, tačiau vis dėlto turėjo jie laisvę reikšti savo mintis, nuomonę.Tėveliai buvo užkietėję natūralios gamtos mylėtojai, todėl vaikystėje daug keliaudavo po Lietuvą. Pradžioje, sėdėdami tėvams ant pečių, vaikai išvaikščiojo Dzūkijos girias. Vėliau tėvai įsigijo automobilį, taigi galėjo nuvykti į Žemaitiją, Baltarusiją. Vasaras dažnai leisdavo su šeima prie ežerų, yra išmokyta žvejoti, uogauti, grybauti ir nepaklysti girioje.   Kadangi abu tėvai sukosi statybų pasaulyje, namuose lankydavosi nemažai to meto įdomių žmonių, savo rankomis kūrusių pokario Vilniaus veidą. Vaikams visuomet būdavo leidžiama klausytis suaugusiųjų pokalbių apie darbą ir gyvenimą.Iveta dėkinga tėvams, kad jie nespraudė jos į jokius rėmus ir gerbė mergaitės pasirinkimus. Išvaizda, pomėgiai, profesija nuo šešerių metų buvo tik jos reikalas.Kažkodėl vaikystėje mažylė mėgdavo tikrinti tėvų pinigines. Jei vieno iš tėvų piniginėje rasdavo mažiau banknotų, tai jam įdėdavo dar vieną iš ,,turtingesniojo“ piniginės.– Tikriausiai galvodavau, kaip apsidžiaugs radęs daugiau pinigų, – prisimena pašnekovė.Lėlės labiau domino kūrybine prasme, svajojo būti drabužių dizainere, todėl piešdavo lėles ir jų apdarus, siūdavo joms puošnias sukneles. Skaityti pradėjo penkerių. Tėvai ir giminaičiai turėjo nemažai knygų. Nuo aštuonerių mergaitė atrado knygas rusų kalba. Nuo šešerių pradėjo dainavimo ,,karjerą“ ,,Liepaičių“ chore, vėliau dainavo mokyklos, Vilniaus universiteto kameriniame, Čiurlionio meno mokyklos kameriniame chore. Aukso medalis – ne pabaiga Baigė Iveta Vilniaus 21-ąją vidurinę mokyklą (dabar Gerosios Vilties) aukso medaliu.  Buvo labai disciplinuota, bet dėl kompanijos ne kartą yra pabėgusi iš pamokų. Studijuojant teko daug mokytis. Buvo gavusi pasiūlymus pereiti mokytis anglų kalbos į VU filologijos ir į VU Filosofijos fakultetą. Teko rinktis. Studijų metai jaunai merginai buvo nepakartojami, daug keliavo, susidomėjo kalnų slidinėjimu, Rytų filosofija, atrado kūrybos galimybes pantomimos žanre ir dar daug įdomių dalykų. Didžiausia dovana – pasveikimas Niekada nesuabejojo dėl pasirinktos specialybės. Tik studijų pradžioje galvojo apie vaikų chirurgiją. Vėliau, įvertinusi savo gebėjimus ir fizines galimybes, pasirinko bendrąją pediatriją.Pediatrija jai – didelis iššūkis ir milžiniška atsakomybė bei… graži perspektyva, nes susirgę vaikai greitai sveiksta. Pediatrai mėgsta tarp savęs pajuokauti, kad suaugusiųjų gydytojai neturėtų darbo, jei vaikus gydantys savo darbą atliktų blogai.Didžiausia dovana jai – paciento pasveikimas, o nesėkmę išgyventi labai sunku. Tenka tai skaudžiai priimti ir analizuoti klaidas, ieškoti naujų gydymo galimybių ir būdų. Tekėjo už Audronio, bet iniciatorė buvo jo mama  Po studijų Iveta atvyko į Tauragę dirbti klinikinio darbo, kurio Vilniuje niekad nebūtų gavusi. Tąkart ji buvo ruošiama ,,sauso“ mokslininko karjerai. Bet, kaip sako, matyt, likimas buvo jos pusėje.Tekėjo senoviškai. Jauną merginą pirmiausia išsirinko vyro močiutė ir mama, tik po to vyko pažintuvės.Turi sūnus dvynius Žygimantą ir Džiugą, kuriuos įvardija kaip geriausius savo draugus. Vaikams su vyru visad skatino atvirumą, jausmų rodymą, pagarbą gyvybei, savarankišką mąstymą ir atsakomybę.Mėgsta gamtą. Gamtos prieglobsčiu gėrisi, kai tik turi laiko ir galimybę.Kokios tradicijos šeimoje? – Kūčių vakarienė, uogienių virimo sezonas, pokalbiai apie gyvenimą, – patikina moteris. Turi „vidinį laikrodį“ I.Skurvydienei nėra sunku nešti medikės, politikės, visuomenės veikėjos naštą, nes nuo vaikystės turi vidinį laikrodį, veikiantį išmaniuoju būdu.Ji spinduliuoja gėriu aplinkiniams. Jai paklūsta net tie, kurie įsitikinę tik savo negatyvia nuostata, o moralę būna tarsi pamynę. Ji žino, ką  daro ir ko siekia.– Tik patys žmonės kuria savyje pozityvius jausmus, jų niekas neįpučia. Kai teigiamų minčių daugiau, gražėja ir mus supanti aplinka, ir žmonės atrodo geri. Argi ne? – mūsų ir savęs klausia pašnekovė.Po rimtų darbų ji pailsi klausydama muzikos, mėgsta knygas, gamtą, tolimus kraštus, užsienio kalbas, eiliavimą… Ir rašo nuostabias eiles. Jai, regis, puikiai pavyksta nutaikyti eiluotą strėlę ten, kur ji ilgam pasilieka.Iveta sako, kad stengiasi būti atvira, tolerantiška ir draugiška, kai to reikia bendraujančiam su ja žmogui. Vertina žmonių veiksmus, poelgius ir jų priežastis. O kiekvieną vakarą, prieš užverdama nuėjusios dienos duris, visada padėkoja už praėjusią dieną. Šiek tiek apie vyrus, politiką ir Lietuvą – Moterys ir vyrai skirtingi iš prigimties. Vyrams ir moterims skirta papildyti vieniems kitus pasaulio harmonijos ir išlikimo vardan, – sako Iveta. – Skirtybės skatina mąstyti ir tobulėti.Kandidatė į Euroarlamentą sako, kad politikos dirvonai labai žemiški. Svajonėms čia nėra vietos. Lietuva visada buvo Europoje, visada buvo Žemėje. Žemė yra ir lietuvių, ir rusų, ir kinų namai. Žemę tausojanti politika yra Europos, Lietuvos ir žmonijos išlikimo politika. Mūsų karta turi palikti saugius ir tvarkingus namus ateinančioms kartoms.Lietuva Ivetai visų pirma yra Tėvynė, žemė, kurioje jai skirta būti. Ji myli ją ir priima tokią, kokia ji yra.– Svarbiausias Lietuvos turtas – jos gražūs, darbštūs, kūrybingi ir verslūs žmonės. Lietuviams netrūksta švaraus oro, vandens, miškų ar žemės. Tačiau būtina mokytis mylėti pasaulį ir save šiame pasaulyje, mokytis parodyti jausmus žmonėms, būti atviriems, mokytis savarankiškai mąstyti, mokytis atsakyti už savo žodžius bei darbus, mokytis būti sveikiems ir saugiems, mokytis valdyti savo gyvenimą ir savo šalį, – įsitikinusi I.Skurvydienė.