Meilė protėvių žemei perduota ateities kartoms

Adakave puikiai pažįstamas ir vietinių vadinamas tiesiog mūsų Jonu, Šiaulių bendrovės „Kalvis“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Vaičys šįkart į savo protėvių žemę atvyko ne vienas – sukvietė visą giminę. Šiauliškis viliasi, kad bent dalis atvykusiųjų, kaip ir jis, užsikrės meile protėvių žemei ar bent jau vienas kitam.
Adakavo bendruomenės ir vietos mokyklos vadovas Romualdas Levanauskas apie J.Vaičį kalba tik iš geros pusės:– Jis yra ir Adakavo mokyklos garbės narys, ir bendruomenės garbės narys. Tai žmogus, į kurį galima kreiptis bet kokiu klausimu, ištikus bet kokiai bėdai ar kilus sumanymui. J.Vaičys yra gimęs netoli Adakavo, mokęsis mūsų mokykloje. Ir jau labai daug metų aktyviai dalyvauja adakaviškių gyvenime. Ne tik kaip visuomenininkas, bet ir kaip finansinis rėmėjas, projektų bendraautoris. Jį vadiname mūsų Jonu, nes šis vyras padeda kuo gali, o kai pats negali, suranda, kas padeda. J.Vaičys jaučia labai stiprius sentimentus Adakavui. Mes tai vertiname ir labai tokiais ryšiais didžiuojamės, – kalbėjo R.Levanauskas.Pasak pašnekovo, vien per jo darbo dešimtmetį J.Vaičys spėjo paremti mokyklos remontą, knygų leidimą, įvairius minėjimus, suremontuoti bažnyčios vartus, įrengti mokyklos šilumos trasą, suremontuoti šildymo katilus, organizuoti daug sporto varžybų. Tad nenuostabu, kad Adakavo bendruomenė „savo Jonui“ sutiko padėti – leido bendruomenės namuose organizuoti giminės susitikimą.Mintis rengti Bridikių giminės suėjimą J.Vaičiui kilo tada, kai atsirado poreikis sudaryti giminės geneologinį medį. Surinkęs žinias apie visus ne tik po Lietuvą ar Europą, bet po visą pasaulį išsibarsčiusius giminaičius, Jonas nutarė visus juos pakviesti atvykti į savo protėvių žemę, prisiminti savo šaknis. Šventės iniciatorius J.Vaičys ir mano šviesios atminties mama Valerija Milašiutė-Mačiulienė buvo tikri pusbroliai, o jų mamos – Bridikytės.–1874 metais gimęs Petras Bridikis ir 1879 m. gimusi jo sutuoktinė Ona Strainytė iš Batakių buvo tie žmonės, nuo kurių prasidėjo mūsų giminė arba iki kurių pavyko atsekti savo giminės geneologinį medį. Šeima užaugino ir į gyvenimą išleido devynis vaikus, tarp kurių buvo ir mano mama. Namas, kuriame gyveno ši gausi šeima, tebestovi. Tiesa, jau šiemet jį naujieji šeimininkai ketina nugriauti, – giminių susitikime kalbėjo J.Vaičys.Į organizuotą renginį giminių suvažiavo per pusšimtį. Viską, net dovanas atvykusiesiems, parengė tas pats Jonas.Tiesa, vyras prisipažino – daugiau tokių dovanų giminei neberengs. Pastarasis susitikimas buvo startas kitiems Bridikių giminės susiėjimams. Ar bus įvykdytas šimtmečio renginio organizatoriui duotas pažadas, kol kas kalbėti dar anksti. Tačiau visų šventėje dalyvavusiųjų vardu norisi tarti J.Vaičiui nuoširdžiai ačiū.