Naujasis miškininkų vadovas: „Mes – ne meno mokykla, todėl mūsų darbai – tikra rutina“

Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovu prieš keletą mėnesių paskirtas tauragiškis Edvardas Bielskis miškotvarkos sektoriuje dirba jau daugiau nei 20 metų. Todėl žino, kodėl miškininkams nereikia naujų gaisrinių mašinų, kaip dėl biurokratijos jau kelerius metus nyksta miško keliai ir kad naujo kelio įrengimas – ypač brangi investicija.

Edvardas Bielskis tuometinėje Žemės ūkio akademijoje yra įgijęs miškininkystės specialybę. Jaunas specialistas prieš 24-erius metus įsidarbino Tauragės urėdijoje miško techniku. Bėgant metams jo pareigybės keitėsi, o ir miškų ūkio sektoriuje vyko permainos. 2018 m. Tauragės urėdija neteko savarankiškumo – po reorganizacijos tapo Valstybinių miškų urėdijos padaliniu. Šių metų vasarą E.Bielskis buvo paskirtas nuolatiniu Tauragės regioninio padalinio vadovu. Anksčiau urėdijai vadovavęs Raimondas Matemaitis iš pareigų buvo atleistas.

– Pužiškės girininkijoje miško techniku pradėjau dirbti 1997-aisiais, po metų jau dirbau Ringių girininkijos girininku. Taip prabėgo dešimtmetis. Paskui urėdas Paulius Martinavičius mane pasikvietė į pavaduotojus medienos ruošai ir prekybai, po kiek laiko ši pareigybė buvo pervadinta į vyriausiojo inžinieriaus. Juo buvau iki 2019 metų, vėliau dirbau medienos ruošos ir prekybos vadovu, – vardijo E.Bielskis. – Dabar esu nuolatinis urėdijos vadovas, kiek konkurentų dalyvavo atrankoje – nežinau, tai konfidenciali informacija, tuo aš nesidomėjau.

Tauragės padalinyje dirba 54 specialistai, o darbininkų, priskaičiuojant dirbančius sezoninį darbą, apie 124. Urėdijos vadovas teigia, kad visais sezonais miškininkai turi labai daug darbo. Jis džiaugiasi, kad urėdija atnaujino techninę bazę, įsigijo vikšrinį ekskavatorių, kuris labai praverčia kirtavietėse.

– Esame valstybės įmonė, mūsų steigėja – Aplinkos ministerija, todėl visus uždavinius ir gaires gauname iš ten. Tokia tvarka, mes žinome, kokius rodiklius turime pasiekti: kiek išugdyti ir atkurti miško, kiek pagaminti, kiek pinigėlių surinkti, – pasakojo miško specialistas. – Mūsų miškams reikalinga technika kaip ir tvarkoje, nes buvo investicijų padaryta: nupirkome medkirtę, medvežę. Turime dvi gaisrines, nesvarbu, kad senos, bet jos veikia. Praėjusią karštą vasarą gaisrų mūsų miškuose nekilo. Gaisrines naudojame medelyne, nes ten reikia vandens išrautų daigų šaknų mirkymui, kad neišdžiūtų. Naujų gaisrinių mums nereikia – čia buhalteriniai dalykai: jei nebūtų gaisro, jos veltui metus stovėtų, pasentų bestovėdamos, taip nė karto ir neišvažiavusios į gaisravietę.

Miško darbų rangovų asociacija 2018 m. reikalavo Valstybinių miškų urėdijos neplėsti medkirčių ir medvežių parko, tačiau su tuo nesutiko urėdijos vadovai. Jų nuomone, patys miškininkai kokybiškiau dirbs, greičiau pašalins po stichinių nelaimių išvartas nei tai padarytų rangovai. Jų pozicija iki šiol nepasikeitė. E.Bielskis patvirtino, kad Tauragės padalinys naudoja savo techniką ir jos atsisakyti neplanuoja. Jis apgailestavo, kad Tauragės urėdija nebeturi jokio karjero.

– Mažųjų karjerų atidaryti nebegalima – tai gali padaryti tik žemės valdytojai. Mes – ne valdytojai, tik patikėjimo teise tai galime. O dėl didžiojo Sungailiškių karjero jau penkerius metus vyksta procedūros, kuo jos baigsis – parodys laikas. Reikėjo detalųjį planą tikslinti, buvo ir kitų biurokratinių dalykų. Didžiuoju karjeru mes kaip ir turime teisę naudotis, bet to daryti negalime, – situaciją aiškino E.Bielskis.

Naujasis urėdas pasakojo, kad dėl miško kelių vyksta planavimo procesas. Suspaudus biurokratijos gniaužtams dėl karjero, miško kelių būklė labai pablogėjo.

– Keliai prašosi remonto. Sausesnėse girininkijose pravažiavusi mašina smėlyje įspaudžia provėžas, jas išlygina greideris. O drėgnose augavietėse: Ringių, Obelyno, Balskų girininkijose ant to molio reikia daugiau pilti žvyro. Naujus miškų kelius, apie 2 km Batakių girininkijoje, kurie kainavo daugiau nei 200 tūkst. Eur, eksploatuoti pradėjome 2020 metais, – teigė miškininkas. – Mes – ne meno mokykla, todėl mūsų darbai – tikra rutina. Kiekvienas metų laikas miškininkui svarbus: pavasarį tik pusantro mėnesio turime apželdinimui, rudenį mėnesį vykdome medelių apsaugą repelentais nuo kanopinių žvėrių. Viską darome savo laiku: ugdome medelius, ateis žiema – kirsime.