Nepaklusniai Lauksargių senelių namų globotinei teko pagyventi soduose

Praradę sveikatą Lauksargių globos namų globotiniai – seneliai dažniausiai perkraustomi į Skaudvilės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. 93-ejų metų šių namų globotinės Onos pasakojimu, neretai iš minėtosios įstaigos seneliai nebegrįžta. Gavusi siūlymą laikinai ten pagyventi Ona Butkevičienė atsisakė ir beveik ėmė gailėtis: mėnesį jai teko praleisti kolektyviniuose soduose ir misti vien savo pačios užaugintais pomidorais.
Ragino parašyti pareiškimąMočiutės pasakojimu, kol atliekamas Lauksargių globos namų kapitalinis remontas, seneliai laikinai apgyvendinti vaikų globos namų „Šaltinėlis“ patalpose, dalis – nakvynės namuose. Močiutei administracija keletą kartų pasiūlė vykti pagyventi Skaudvilės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.– O ten mūsiškiai (seneliai, – red.) nuvyksta ir miršta. Aš ir atsakiau, kad net minties neturiu ten važiuoti gyventi. Po kurio laiko nuvykusi į savo kolektyvinį sodelį kuičiuosi darže, atvažiuoja administracija, sako, kad atvyko su reikalu – reikia, kad aš sutikčiau mėnesį pagyventi soduose. Kad turiu parašyti pareiškimą. Dėl pinigų. Dėl kokių, nepaklausiau. Sako, kad gausiu 100 eurų. Aš jų kalbų nesupratau, jie man aiškino – „gausi už tą laikotarpį, kol gyvensi soduose“, – žurnalistei pasakojo močiutė.„sakė galinti paprašyti net atsiklaupusi“Močiutė turėjo parašyti prašymą, kad pageidauja laikinai nutraukti Lauksargių globos namų teikiamas paslaugas ir kad mėnesiui apsigyvens jos sūnui priklausančiame kolektyviniame sode. Su Lauksargių globos namų vadovu Petru Zėringiu ir socialine darbuotoja Inga Janušauskiene sutarė, kad jie jos daiktų nelies, kol močiutė grįš iš kolektyvinio sodo ir pati susirinks savo daiktus.– Ingutė (socialinė darbuotoja Inga Janušauskienė, – red.) labai manęs prašė sutikti, sakė galinti paprašyti net atsiklaupusi. Pamaniau, kad jai labai svarbu, tai sutikau. Jie sakė, kad mano daiktų „nerūšiuos“, o kadangi laikinai į mano lovą paguldys kitą žmogų, mano patalynę padės po staliuku. Grįžau ir persigandau: mano daiktai maišuose, sukišti į spintą. Taigi ten mano gyvenimas. Ir mano knygos! Dabar aš ten nieko nerandu. Ir 11 eurų turėjau nuo vaistų indelyje, dabar neberandu. Neseniai draugė paskolino 5 eurus pragyvenimui. Jie (administracija, – red.) man siūlė 50 eurų, bet aš neėmiau, – pasakojo močiutė.Senolės sūnui priklausančiame sode, kuriame ji šiuo metu gyvena, yra dujinė viryklė, tad moteris teigė išsiverdanti valgio, kai turinti iš ko. Močiutė apgailestavo, kad savo sutikimu neteko globos namų maitinimo. Jos pasakojimu, ji dažnai apsilanko globos namuose dėl savo daiktų, jos draugės ją pavaišina šiltais pietumis, tačiau pagrindinis maistas jos racione yra savo pačios šiltnamyje užauginti pomidorai ir agurkai.– Nuo jų man vidurius paleido. Šiaip ar taip pragyvenu, draugės soduose pavaišina. Kai buvau apsilankiusi globos namuose, mane viena draugė vaišino savo maistu, tai socialinė darbuotoja nustebo, net papriekaištavo, – sakė močiutė.Reikėjo apgyvendinti grįžusius iš SkaudvilėsKodėl močiutę taip skubiai reikėjo iškraustyti iš globos namų, kad net socialinė darbuotoja siūlėsi prašyti atsiklaupusi? To pasiteiravome I.Janušauskienės, socialinės darbuotojos.– Ak, tokie jau tie seneliai. Nieko nepadarysi, kai taip kalba. Matote, kadangi Lauksargių globos namuose atliekamas kapitalinis remontas, jų visų nėra kur padėti. Mes padarėme sprendimą išdalinti juos: dalis gyvena čia („Šaltinėlyje“, – red.), dalis – nakvynės namuose, Skaudvilės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ir Tauragės ligoninės Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyriuje. Kadangi slaugos ligoninėje seneliai gali būti tik keturis mėnesius, iš ten grįžta čia. Tada mes į Skaudvilę siunčiame kitus. Vyksta tarsi savotiška rotacija. Tada buvo atėjęs laikas Onai, tačiau ji atsisakė ir pareiškė norinti gyventi sode. Mes įvertinę jos galimybes ir įsitikinę, kad ji tam pajėgi, jai leidome. Viskas vyko skubotai todėl, kad kitą dieną, po to, kai ją lankėme sode, iš Skaudvilės jau turėjo grįžti seneliai, – pasakojo socialinė darbuotoja.„Pildėme sekimo lapą“Močiutė pasakojo, kad anksčiau ji savo kambaryje, kuriame buvo trys lovos, gyveno su kita močiute. Jai grįžus pasiimti daiktų, kambaryje vietoj moterų buvo apgyvendinti trys vyrai. Pasiteiravus, ar toks skubotas močiutės iškraustymas nebuvo siekis kuo skubiau priimti naujų globotinių, kurie įstaigai atneša pajamas, P.Zėringis tai neigė.Močiutei gyvenant sode didžiausias rūpestis kilo dėl maisto. Jos pasakojimu, jai buvo patogu įstaigoje gauti pusryčius, pietus, įsidėti juos kelionei į sodus, o grįžus vėl gauti šilto maisto. Pasak socialinės darbuotojos, močiutei suteikti maitinimą, kol ji gyveno sode, nebuvo galima, kadangi ji laikinai buvo išbraukta iš maitinimą gaunančių asmenų sąrašų.– Kadangi čia negyveno tik laikinai, ji atgaus 70 procentų savo pensijos. Pinigus ji gaus rugsėjo mėnesį. Šį mėnesį nuo jos buvo nuskaičiuota 30 procentų pensijos už tai, kad laikėme vietą globos įstaigoje. Išeidama ji turėjo pinigų. Be to, mes jai siūlėme 50 eurų savo asmeninių pinigų, tačiau ji atsisakė. Mes pildėme sekimo lapą, žymėjome, kada ji apsilanko globos namuose. Ji atvykdavo kas kokias tris dienas. Jei būtų kurią neatvykusi, būtume ėmę ieškoti. Kai kiek užsibūdavo pas mus, pasiūlydavome maisto, tačiau kiti seneliai savo maisto jai neturėtų siūlyti, nes jiems patiems nelieka, – apie močiutei kilusius nepatogumus komentavo socialinė darbuotoja.Tiek P.Zėringis, tiek I.Janušauskienė pripažino, kad močiutė buvo iškraustyta skubotai, tačiau, anot direktoriaus, jos daiktai buvo sudėti tvarkingai, tad močiutės keliamos pretenzijos esančios kiek perdėtos.Ar išties globos namų kapitalinio remonto metu vykdoma senelių rotacija po kitas globos, gydymo įstaigas, pasiteiravome Ligitos Rimkuvienės, rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos. Pasak jos, tokie veiksmai galimi – tai pačios įstaigos reikalas.