Politikas, spinduliuojantis gerą nuotaiką

Darius Bredelis visus ir visada pasitinka su šypsena. Tikra. Nuoširdžia. Nesuvaidinta. Galbūt dėl to, jam visur taip sekasi? „Visada viską daryk su šypsena ir gera nuotaika užkrėsk kitus!“ Tokį savo gyvenimo devizą padiktavo pašnekovas. Tikėjimas savo svajonėmis, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas nelipant kitiems per galvas ir nuoširdus bendravimas neriečiant nosies leido jam sėkmingai išbandyti save tiek įvairiose atsakingose pareigose, tiek politikoje. Tęsiant rašinių ciklą „Politikas iš arti“ šįkart skaitytojai turi progos susipažinti su Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariu D.Bredeliu. 
Svajonės vedė į priekį Dar mokydamasis mokykloje Darius tvirtai žinojo, kuo nori tapti baigęs mokslus. Nebuvo jokių svajonių specialybių, panašių į policininko ar kosmonauto. Jo norai skambėjo nevaikiškai.– Gana anksti pradėjau įsivaizduoti save profesijoje. Aštuntoje klasėje visiems paskelbiau, kad ją baigęs toliau mokysiuosi politechnikume. Jį baigsiu su pagyrimu ir stosiu į aukštąją mokyklą. Vėliau dirbsiu pramonės įmonėje inžinieriumi, – užtikrintus praeities planus prisiminė D.Bredelis.Kaip planavo, taip ir nutiko. Dabar jo kišenėje net keturi aukštojo mokslo diplomai. O ir karjeros laiptai buvo tvirti, neteko garmėti į apačią. Laiptelis po laiptelio D.Bredelis kopė į viršų – pradėjo šaltkalviu buvusiame Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinate, ten pakilo iki žaliavos priėmėjo ir šoktelėjo iki mero pavaduotojo statuso Tauragės rajono savivaldybėje. Kai perėjo dirbti į Tauragės apskrities viršininko administraciją, jam buvo patikėtas savivaldybių priežiūros vyr. specialisto darbas. Po to D.Bredelis direktoriavo Tauragės apskrities regioniniame kompiuterių centre, kol galiausiai šis centras buvo prijungtas prie Tauragės profesinio rengimo centro, kuriame Darius iki šiol dirba Profesinio rengimo skyriaus vedėju.Skirtingi darbai, skirtingos patirtys, kurias D.Bredelis pamena su šypsena.– Pamenu, kai dirbau mero pavaduotoju, vienintelis savivaldybėje buvęs kompiuteris stovėjo mano kabinete. Vėliau nupirkome dar penkis. Bet niekas nemokėjo jais dirbti! Aš ir pats buvau savamokslis. Programa „Microsoft Office“ išmokau dirbti per trejus metus, – šiuo metu sunkiai įsivaizduojamus dalykus pasakojo politikas. Rimtas jaunuolis rimtai susidomėjo politika Į politikos vandenis D.Bredelis įšoko stebėtinai anksti. Tarp patyrusių politikos ryklių jam teko nardyti kaip jaunai žuvytei, bet paskęsti neleido jaunatviškas entuziazmas. Darius veržliais mostais yrėsi į priekį.– Politika pradėjau domėtis nuo 1992 metais vykusių prezidento rinkimų, kuriuos stebėti buvau pakviestas Sąjūdžio. Į patį Sąjūdį įstojau tik pasibaigus rinkimams, bet iškėlęs vieną sąlygą. Visiems pasakiau, kad jeigu rinkimus laimės Stasys Lozoraitis, dar pagalvosiu, ar verta įstoti į Sąjūdį, o jeigu atsitiks taip, kad laimės Algirdas Brazauskas – kito pasirinkimo neturėsiu, – patvirtindamas savo politines pažiūras kalbėjo D.Bredelis.Po metų Darius tapo vienu iš naujai įkurtos partijos – Tėvynės sąjungos – iniciatorių ir steigėjų. Tais pačiais metais, būdamas vos 24-erių, jis buvo išrinktas šios partijos skyriaus pirmininku. O jau 1995-aisiais dalyvavo pirmuosiuose savivaldos rinkimuose.– Tuometiniai mūsų oponentai Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariai buvo gerokai vyresni už mūsų partijos jaunimą ir vadino mus vaikų darželiu, kol negavo nuo mūsų „į kaulus“. Mes tuose rinkimuose į tarybą gavome 12 vietų, o jiems palikome tik 5, – didžiuodamasis kalbėjo politikas.Paklaustas, kokia politinė situacija Tauragėje dabar ir kokie šansai jaunimui nušluostyti nosį politikos senbuviams, Darius buvo kategoriškas.– Dabar politinė situacija mūsų mieste yra kardinaliai pasikeitusi, lyginant su ankstesniais laikais. Bet, mano nuomone, atėjo metas permainų vėjams – valdžios vairą laikas perimti jaunimui, – neslėpė pašnekovas. Tikras knygų gurmanasNuo pat jaunystės Darius „valgydavo“ knygas pusryčiams, pietums ir vakarienei. Skaitydavo jas visas iš eilės, bet jų buvo vis maža.– Labai žavėdavausi nuotykių knygomis. Knygų serija „Drąsiųjų keliai“ buvo pirmoje vietoje. Bet tais laikais negalėdavai pasiimti iš bibliotekos tiek knygų, kiek širdis geidžia. Skaičius buvo ribotas – vienu apsilankymu išsinešdavau keturias knygas, kurių užtekdavo neilgam. Tuomet sugalvojau planą – paprašiau mamos, kad ir ji įsigytų skaitytojo bilietą. Taip pradėjau skaityti už du, – gudrybę pasakojo D.Bredelis.Mūsų mieste yra dvi pagrindinės bibliotekos, trečioji, drįstu teigti, įsikūrusi Dariaus namuose. Kiek knygų ten? Niekas net nesivargintų skaičiuoti. Kiekvieno skaitytojo skonis gal ir nebūtų patenkintas, bet prancūzų klasikos gerbėjai tikrai rastų ką nugvelbti.– Kažkada mūsų miesto knygynas vykdė tokią prenumeratą: lankytojas užsiregistruoja, ir kai knygynas gauna naują knygą, jam iškart paskambina, kad užsuktų nusipirkti naują knygą. Taip įsigijau per 100 Aleksandro Diuma knygų. Ir visas jas perskaičiau, – šypsodamasis priduria.Pasakodamas apie savo pomėgius, Darius mini krepšinį, kurio niekada nežaidė intensyviai, tačiau jei kas pasiūlytų draugiškai pasistumdyti aikštelėje, jis tikrai neatsisakytų. Pasirodo, ir šokiai jam ne paskutinėje vietoje.– Mokykloje lankiau tautinių šokių būrelį. Šokyje visuomet turi būti pora. Kadangi merginų visuomet būdavo daug, o vaikinų trūkdavo, vadovas turėdavo užduotį privilioti jų kuo daugiau į būrelį, kad merginoms netektų šokti po vieną. Manęs ilgai įkalbinėti nereikėjo, – prisipažino pašnekovas.Šypsena – visagalėGeras, paslaugus, sukalbamas ir pavyzdingas. Toks buvo dar besimokydamas mokykloje, toks išliko ir dabar, mokykloje jau dirbdamas pats. Paklausi – mandagiai atsakys, paprašysi pagalbos – padės. O jei supykdysi, ar supyks? Juk turi kažkur medaus statinėje slėptis šaukštas deguto.– Nemoku ilgai pykti. Jei ir supykstu, tai daugiausia dešimčiai minučių. Jeigu matau, kad žmogus žūtbūt įrodinėja savo tiesą, net nesistengiu jo perkalbėti. Tegul, jeigu jam nuo to geriau. Laikausi taktikos, kad visas problemas ir ginčus reikia spręsti dalykiškai ir diplomatiškai, neįžeidžiant ir nepašiepiant kito, – savo poziciją dėstė D.Bredelis.Klausiu, kas gyvenime jam yra davęs geriausią patarimą, kuriuo vadovaujasi iki šiol. Darius nedvejodamas atsako jų girdėjęs ne vieną, bet patys svarbiausi jam mamos žodžiai.– Mano mama visad man skiepydavo vieną tiesą: kad ir kokioje situacijoje atsidurčiau, privalau išlikti draugiškas ir nuoširdus. Jeigu tu šypsaisi, tai ir kitam nekyla noro šūkauti. Stengiuosi elgtis su kitais taip, kaip norėčiau, kad ir su manimi būtų elgiamasi. Regis, man tai puikiai pavyksta, – kalbėjo politikas.D.Bredelis prisipažino, kad labiausiai jis vertina sąžiningumą, atvirumą, teisingumą ir draugiškumą.– Labai svarbu mokytis tinkamo bendravimo. Reikia bandyti surasti bendrą kalbą tiek darbe tarp kolegų, tiek politikoje tarp skirtingų pažiūrų žmonių, tiek šeimoje.O kaip surasti bendrą kalbą tarp skirtingų kartų? Ar Dariui pavyksta taikus dialogas kasdien dirbant su moksleiviais?– Darbas su jaunimu man labai patinka. Niekada nelaikau moksleivių žemiau savęs, stengiuosi išlaikyti lygiavertiškumą, žinoma, nesileisdamas į artimas draugystes. Nebijau pripažinti, kad jauni žmonės dabar labai išprusę ir kad tikrai yra moksleivių, kurie protingesni už mokytojus. Jeigu moksleivis manęs paklausia to, į ką aš tuo metu negaliu atsakyti, visuomet nuoširdžiai paaiškinu, kad apie tai pasidomėsiu ir kitą pamoką atsakysiu, – savo darbo metodiką atskleidė D.Bredelis, mokantis jaunuolius informatikos.Pora žodžių apie šeimąPokalbiui pakrypus apie šeimą jis sutiko papasakoti romantišką jo ir žmonos Jūratės susipažinimo istoriją. Tiksliau, susipažinti jiems teko nematant vienas kito. Oi ne, tai nebuvo aklas pasimatymas užrištomis akimis! Tai buvo ilgi bendravimo per atstumą mėnesiai.– Man labai patiko viena mergina, gyvenusi kaimynystėje. Visaip bandžiau ją merginti, atkreipti jos dėmesį. Deja, viskas klostėsi nesėkmingai, nes mes taip ir netapome pora. Bet ji, matyt, nenorėdama manęs įžeisti, pasiūlė man savo draugę, davė jos adresą, o aš neturėjau net laiko su ja susipažinti realiai – turėjau išvykti tarnauti į kariuomenę. Tarnaujant Ukrainoje laikas bėgo labai lėtai, jį sutrumpindavo tik pašnekesiai. Rašydavau ilgus laiškus draugams, o viena mano susirašinėjimų draugių tapo ir Jūratė, – prisiminimais dalijosi D.Bredelis.Gyvas susitikimas iškart įžiebė simpatijas. Po dvejų metų draugystės sukūrę šeimą Bredeliai džiaugiasi ne tik vienas kitu, bet ir dukros Evelinos, kuri šiuo metu Kaune studijuoja medicinos diagnostiką, draugija.