Saulės akmuo ir džiugina, ir gydo

Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs. Kas tai? Tai gintariniai karoliai. Kiekviena tauta, gyvenanti prie Baltijos jūros, gintarą laiko nacionaliniu turtu. Nuo seniausių laikų iš jo buvo kuriami nuostabaus grožio dailės kūriniai. Ne veltui Lietuva vadinama gintaro šalimi, o Baltijos pajūris – gintaro krantu. Tauragiškė tautodailininkė Teresė Liekienė, savo kūriniams naudojanti gintarą, įsitikinusi – Saulės akmuo ne tik gražu, bet ir sveika.
Apipintas legendomisLietuvių meilė gintarui – ilgus amžius gintarinėje Baltijos pakrantėje gyvenusių bei savo džiaugsmą ir liūdesį glaudžiai su gintaru siejusių žmonių branginama tradicija. Kadaise būta net gintarinio vėjo pavadinimo. Tai vėjas, kurio sukeltos bangos, joms rimstant, nužerdavo jūros paplūdimius gintaro trupinėliais. Gintaro grožis nuo seno žadino vaizduotę, todėl buvo kuriamos legendos apie tai, kaip jis atsirado. Pasak legendos, tai jūrų deivės Jūratės sudaužytos pilies liekanos, kai dievas Perkūnas ją nubaudęs už meilę paprastam žvejui Kastyčiui.Garsėjo kaip auksarankėTeresės Liekienės, gimusios ir augusios Kelmės rajone, Gailiuose, jaunystė prabėgo Kelmėje – baigusi kepėjų mokyklą, šiame mieste ji dirbo kepykloje. Į Tauragę Teresė, kaip sakoma, atitekėjo. Abu su vyru dirbo keramikos gamykloje, kol ji buvo uždaryta, vėliau dar daug kur – vaikų darželyje, poliklinikoje, profilaktoriume, kol galų gale rado tai, ką gali laikyti svarbiausiu savo gyvenimo užsiėmimu – gintarą.– Gintaras mane traukė nuo vaikystės, man jis atrodė nepaprastas, gražus ir įdomus akmuo, – prisimena Teresė, – tačiau kažkaip nepagalvodavau, kad galėčiau su juo dirbti.Kaip tik tais laikais ėmė populiarėti gintaro dirbiniai – karoliai, apyrankės, auskarai, segės, paveikslai iš gintaro, suvenyrai. Daugelis ėmėsi šio verslo, atrinkti gintarams ar verti karoliams samdydami pagalbininkus. Taip – dirbdama kitiems – su gintaru iš arčiau susipažino ir Teresė. O paskui suprato, kad nori dirbti sau – jai pačiai malonu kurti iš gintaro meno dirbinius. Juo labiau, kad turėjo įgimtą potraukį kurti, o ir kruopštumo netrūko. Jau iki tol Teresė garsėjo kaip auksarankė: siūti, megzti, gaminti žaislus, netgi „voveruškas“ kepti – viskas jai ėjosi kaip per sviestą. Teresė prisimena vaikystėje piešdavusi taip, kad neretai mokytoja nepatikėdavo, kad tai jos piešiniai – tekdavo klasėje piešti iš naujo.– Esu krapštukė, – tautodailininkė tarsi teisinasi turinti menininkui tiesiog būtiną savybę, – jokio darbo negaliu padaryti bet kaip.Didžiausia meilė – gintarasVis dėlto didžiausia Teresės meilė – gintaras. Ji kuria pačius įvairiausius gintaro papuošalus – apyrankes, karolius, seges, medalionus, suvenyrus, dėžutes ir paveikslus, klijuotus iš įvairių spalvų gintaro gabalėlių. Akmenukus ji derina pagal spalvą, formą. Kartais menininkė naudoja mišrią autorinę techniką.Pagrindinės paveikslų temos – peizažai, pasakų personažai, religiniai siužetai, šventųjų atvaizdai.– Esu sukūrusi jų begales, pačių įvairiausių, – pasakoja Teresė, – ir pagal užsakymus, ir iš savo fantazijos. Daugiausia tai gamtos vaizdai, šventųjų paveikslai, bažnyčių atvaizdai. Kažkada jie būdavo itin paklausūs, nors ir dabar pakanka norinčiųjų jų įsigyti.Tautodailininkė kuria suvenyrus ir iš kitokių medžiagų – medžio bei kriauklelių.Nuo 2007-ųjų T.Liekienė – Tautodailininkų draugijos narė.Su savo dirbiniais ji aktyviai dalyvauja parodose, šventėse, mugėse, apkeliaudama visą Lietuvą. Ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“.Gintaras… gydoGintaras nuo seno buvo laikomas magišku ir turinčiu neįtikėtinų galių akmeniu. Populiarėjant ekologiškai produkcijai į gintarą atsigręžiama vis dažniau. Kūdikiams siūlomi gintariniai čiulptukų laikikliai, kramtukai su gintaru, sparčiai populiarėja gintarinės pagalvės ir čiužiniai. Kodėl gintaras? Ar jis tikrai turi išskirtinių gydomųjų savybių?Teresė įsitikinusi, kad gintaro dirbinius daug kas perka būtent gydymo tikslais. – Gal ir aš tokia sveika ir energinga, kad nuolat esu šalia gintaro? – pusiau juokais, pusiau rimtai svarsto tautodailininkė. – O juk šiemet atšvenčiau 60-metį. Gintaras man savo jėgą atiduoda. Gintaras – tai pušų, kurios augo prieš milijonus metų, sakai. Klimatui atšilus pušų sakai ėmė tekėti ant žemės, maišėsi su ja, kietėjo. Susikaupusius sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo į jūrą. Sakams tekant prie medžių kamieno prilipdavo augalų, vabzdžių ir kitų gyvūnų liekanų, tai vadinamieji inkliuzai. Taigi gintaras – pirmiausia natūralus produktas, kuris per milijonus metų sukaupė ne tik medžių, bet ir šių sustingusių gyvių gyvybinę energiją. Baltų žyniams jis asocijavosi su saule, paskendusia jūroje. Jį laimina pati saulė, todėl jis suteikia gėrio, pilnatvės, sakoma, kad neša džiaugsmą ir sėkmę. Prūsai mažiems vaikams ir ligoniams po lova dėdavo dėžutes su neapdirbto gintaro akmenėliais, gintariukus galima dėti ir į drobinius maišelius. Kad gintaras blokuoja magnetinius laukus, įrodė ir mokslininkai. Prūsų šaltiniai aprašo daugiau jo nepaprastų galių. Sakoma, kad gintaro karolius privalo nešioti auklės, prižiūrinčios mažus vaikus, kad apsaugotų save ir juos nuo užkrečiamųjų ligų. Kūdikiams galima duoti pakramtyti gintaro karolius, kad neskausmingai dygtų ir išaugtų kaip galima tvirtesni dantys. Aišku, reikia būti atsargiems ir žiūrėti, kad kūdikis gintaro akmenėlio nenurytų. Gintaras nuo seno buvo vertinamas ir dėl raminamojo poveikio. Ne veltui senovės graikai gintarą vadino Saulės akmeniu. Nustatyta, kad teigiamai veikia ne tiek pats gintaras, kiek jo lakioji rūgštis. Kadangi įvyksta gintaro sąlytis su žmogaus oda, veikiama žmogaus kūno šilumos, ji ima skirtis, per odą patenka į organizmą ir skatina jį gyti. Moksliniais tyrimais jau įrodyta, kad lakioji gintaro rūgštis teigiamai veikia žmogaus kvėpavimo takus, stiprina organizmo atsparumą, nervų sistemą, turi raminamąjį poveikį. Žinoma ir dar viena svarbi gintaro savybė – jis nepraleidžia kenksmingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio (radiacijos). Galima gintaro akmenėlių ar visą jo gabalą padėti prie kompiuterio ar televizoriaus, kad sugertų (pašalintų) kenksmingus šių prietaisų skleidžiamus spindulius.