Vienas geriausių visų laikų rankininkų Jonas Kaučikas: „Džiaugiuosi gimęs tinkamu metu“

Sakoma, kad vyras per gyvenimą turi padaryti tris dalykus: pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti sūnų. O jei visa tai atlikus išeivijoje? Buvęs garsus rankininkas, o dabar tiesiog senelis, Vokietijoje gyvenantis skaudviliškis Jonas Kaučikas būstą sugebėjo įsirengti netoli Hamburgo. Ten pat, namų kieme, pasodino dvi eglaites ir užaugino du vaikus. Ir už visa tai jis dėkingas didžiausiai savo gyvenimo aistrai – rankiniui. Per sportą buvo įvertintas, pamilo, per sportą paliko Lietuvą. Spalio 30-ąją į gimtinę trumpam grįžęs ir šešiasdešimtmetį Skaudvilėje atšventęs vyras šiandien džiaugiasi tuo, kokį gyvenimo kelią nuėjo. 
Iki šiol mena istorines pergales O prasidėjo jis Kalniškių kaime. Penktoje klasėje įkalbėtas vyresnės pusseserės rankininkės, Jonas nuėjo į pirmąją trenerio Marcelino Zelbos treniruotę. Ir liko. Dar 1971 m. Lietuvos moksleivių spartakiadoje su komanda laimėjęs II vietą, linijos žaidėjas pradėjo jau kitą – įspūdingą pergalių kelią.1972 m. baigęs Skaudvilės „Ąžuolo“ mokyklą pašnekovas išvyko studijuoti į Kauno kūno kultūros institutą. Ten buvo pakviestas atstovauti žymiausiam to meto rankinio klubui – „Granitui“, kuris 1976 m. antroje pagal pajėgumą TSRS lygoje laimėjo sidabro medalius ir ėmė rungtyniauti aukščiausiu lygiu. Per tą laiką Kauno ekipa ne kartą tapo prizininke. Atstovavo tuo pačiu Jonas ir Lietuvos jaunimo bei suaugusiųjų rinktinėms, su kuriomis skynė apdovanojimus TSRS pirmenybėse, tautų spartakiadoje. Tačiau didžiausia istorinė pergalė aplankė jį 1987 m., kai startavęs tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurės turnyre „Granitas“ netikėtai jame triumfavo.– Pusfinalyje įveikėme tikriausiai stipriausią to meto Vakarų Vokietijos komandą Gummersbach VfL, kuri 10 kartų buvo laimėjusi šalies čempionatą, penkiskart iškovojusi Europos čempionų taurę, po 2 kartus – taurių taurę ir supertaurę. Pirmosiose pusfinalio varžybose Kaune įmečiau daugiau įvarčių nei visa priešininkų komanda kartu sudėjus. Iš viso – 13. Laimėjome 22:12 ir patekome į finalą, kuriame pasiekėme lygiąsias su Madrido „Atletico“. Taurė mums atiteko, tiesa, tik dėl didesnio įvarčių, įmuštų išvykoje, skaičiaus, tačiau tai buvo didžiausias džiaugsmas, koks tik gali būti, – gražiausią momentą karjeroje prisiminė J.Kaučikas. Paviliojo Vokietija Sėkmę pakartoti „Granito“ rankininkai siekė ir 1988 m., tačiau finale nusileido rumunams.Atstovavo J.Kaučikas ir TSRS rinktinei, su kuria 1984 m. tapo Pasaulio taurės laimėtoju. Pasiekimų – nemaža. Todėl nenuostabu, kad 1989 m. rankininkas sulaukė II-ojoje Vokietijos lygoje rungtyniaujančio Eintracht „Hagen“ klubo pasiūlymo. Nors ir jausdamas, kad artėja karjeros pabaiga (tuomet jam buvo 36 m.), vyras nepabijojo paragauti legionieriaus duonos (uždarbis –  1500 markių per mėnesį). Prasidėjo naujas gyvenimo etapas…– Sutartį pasirašėme metams, tad į Vokietiją persikėlėme tik su žmona – be atžalų. Tačiau po metų klubo vadovybė panoro susitarimą pratęsti. Lietuvoje 1990–1991 m. buvo suirutė. Mama patarė į gimtinę negrįžti, tad nutarėme į Vokietiją persikelti visam laikui, – sprendimą emigruoti paaiškino jis.Tik ketvirtą klasę Lietuvoje baigęs sūnus Nedas ir septintokė dukra Lina svečioje šalyje greitai pritapo. Lina mokyklą baigė kaip viena geriausių mokinių, įstojo studijuoti medicinos. Šiandien ji – už vokiečio ištekėjusi sėkminga neurologė ir dviejų vaikų – Enie ir Amon – mama. 32 m. sūnus Nedas pasiekimais nuo vyresnėlės sesers neatsiliko – baigęs ekonomikos studijas, dirba viename banke, revizijos skyriuje. Abu gyvena Hanoveryje. Ir su žmona suvedė sporto arena O kaip prasidėjo Jono meilės istorija? Juk dažniausiai sportininkai tam laiko neturi.– Nerutė – skaudviliškė. Draugavome dar mokykloje. Išvykome kartu į Kauną. Tačiau studijų laikais keliai išsiskyrė. Atskirai prabuvome trejus metus, kai 1976-aisiais netikėtai ją vėl pamačiau Kauno sporto halėje. O laukiau tuomet kitos mergaitės… Šiemet jau – 38-eri metai, kai esame susituokę. Dirba ji vienoje Vokietijos trikotažo įmonėje – tikrina gaminių kokybę. Dažnai vyksta į komandiruotes, kas jai labai patinka, – apie mylimą moterį trumpai užsiminė Jonas.Anot jo, baigęs karjerą įsidarbinimo galimybių privalėjo pradėti ieškoti ir pats. Iš pradžių dirbo žaidžiančiuoju treneriu IV lygoje rungtyniaujančio klubo gretose. Pinigų išlaikyti šeimai neužteko. Tad vyras susirado papildomą darbą.– Nesistengiau kopti trenerio karjeros laiptais. Žinojau, kad to nepakaks. Pagrindinę algą užsidirbdavau kitur. Iš pradžių įsidarbinau olandiškos įmonės SPAR pašto, vėliau – kompiuterių skyriuje. Firmai iš Vokietijos pasitraukus, prieš šešerius metus persikėliau į dažais, tapetais ir kitomis panašiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės „Mega“ registratūrą bei buhalteriją. Darbas lengvas. Per 15 metų pasistačiau namą. Jau 11 metų jame gyvename, – pasidžiaugė vis dar treneriu dirbantis pašnekovas. Svarbiausios gyvenimo datos – gimtinėje Paklaustas, ar niekada neužmiršo gimtinės, Jonas prisipažino į ją grįždavęs beveik kasmet: turi butą Kaune, giminių Skaudvilėje. Juk šeimoje, be jo – dar trys broliai ir sesuo. Šešiasdešimtmetį, kaip ir 50 m. jubiliejų, spalio 30 d. Jonas šiemet atšventė vienoje Skaudvilės kavinėje.– Atsisukęs pažiūriu į nueitą gyvenimo kelią ir jaučiuosi toks laimingas. Gimiau tinkamu metu, buvau tinkamos kartos atstovas. Klystkelių ir klaidų – maža. Nieko neturėdamas paprastas kaimo vaikas nužengiau tiek daug. Noriu už tai padėkoti šeimai, draugams, kaimynams, treneriams, kolegoms. Juk įgyvendinau visa, ko reikia – pastačiau namą, pasodinau medį, užauginau sūnų. Belieka atsipūsti ir pasimėgauti gyvenimu. Norėčiau pakeliauti, – kiek susijaudinęs kalbėjo Jonas.Paklaustas, ko norėtų sau palinkėti šešiasdešimtmečio proga, vyras užsiminė apie vasarą patirtą insultą, tad teištarė viena – sveikatos. Kad, jo žodžiais tariant, saulėlydis būtų gražus.– Žinote, Vokietijoje yra daina, kurioje dainuojama apie tai, kad gyvenimas prasideda tik nuo 66-erių. Tėveliai gyveno iki 86-erių. Tokį planą nusimatęs ir aš, – šyptelėjo Jonas.2000 m. Lietuvos rankinio federacija paskelbė XX amžiaus simbolinę moterų ir vyrų rinktines, į pastarąją buvo įrašytas ir skaudviliškis J.Kaučikas.