Amerika yra arčiau, nei atrodo

Neabejoju, kad TAI jums jau nusibodo. Taip: darsyk apie virusą. Tačiau tikrai pažadu iki šiolei jums negirdėtų naujienų. Jos nėra smagios. Priešingai – net bauginančios. Tačiau kartais mažiau žiūrimos televizijos praneša ir įspėja geriau už tas, kurias kasdien žiūrite. Kad iškart nemestumėte šio rašinio, iškart ir rėšiu: baisesniu net už COVID-19 virusu galite užsikrėsti, jei jūsų šeimoje yra koks užkietėjęs medžiotojas. Arba – jei labai labai mėgstate vynuoges.

Už gąsdinimą, žinoma, atsiprašau. Tačiau televizinė žurnalistika visuomet sako, kad geriau pagąsdinti ir iš anksto įspėti nei galimą tiesą nutylėti. Ypač dabar, kai karas vis dar pralaimimas.

Veiksmas prasideda netoli Sent Polo upės žiočių, miškuose, ne itin nutolusiuose nuo Liberijos sostinės Monrovijos. Vietinių kaimelių turguose čia pardavinėjama (o po to ir verdama, kepama bei valgoma) viskas, kas tik juda. Ir baltymų turtingos riebiosios kirmėlės, ir blogą vardą visame pasaulyje šiemet užsikariavę šikšnosparniai. Ir pusiau skustos, pusiau luptos beždžionės, ir kažkokie į kates panašūs keturkojai. Pirkėjai apžiūrinėja, kilnoja, o paskui – neluptą laimikį per petį persimetę gabenasi namo: kiš į puodą. Šiuos vaizdelius filmuoja ir komentuoja pasaulyje žinomi mokslininkai ir higienos specialistai. Žinoma, labiausiai juos domina šikšnosparniai. Bjaurūs ir su ilgais aštriais dantukais. Tie patys, nuo kurių – taip pasaulis sako – ir prasidėjo tas virusas.

Visai saugu tai žiūrėti per atstumą. Smagu žinoti, kad tas chaosas ir toji nehigiena yra labai toli nuo mūsų: lietuviams svetimos bėdos visuomet mažai rūpi.

Bet netrukus TV laidos autoriai ima pasakoti, kad šikšnosparnius puoduose verda ar specialiose rūkyklose rūko ne tik afrikiečiai. Tai, girdi, esąs ir kai kurių itin išsivysčiusių pasaulio šalių maistas – elitiniu vadinamas delikatesas. Bet ir tai dar toli nuo mūsų. Todėl ramiai klausomės technologinių virusų medžiotojų minčių. Jos tokios: apleistose olose – šikšnosparnių veisyklose – krūvos jų lavonų. Tačiau dauguma ne nuo senatvės nusigalavo. O nuo tarp gentainių sklindančių ligų. Kelias paprastas: nebegyvėlius ima graužti kiti medžiojami žvėrys, medžiotojai juos parneša į namus ir į maisto turgų. Virusas ima plisti.

Jums, prie ekrano sėdintiems (arba „Tauragės kurjerį“ skaitantiems), vis dar atrodo, kad tai toli?  Kad mūsų gyvenimo būdas ne toks? Taip galvoti leistina. Bet nereikia.

Todėl keliamės į daugelio lietuvių pamėgtąją ir šiandien kol kas nepasiekiamą Turkiją. Tie patys virusų medžiotojai TV žiūrovams primena: būtent iš čia 2012-aisiais paplito epidemija MERS (Middle East Respiratory Sindrome). Šis virusas nusinešė tūkstančius pasaulio gyvybių. Ir, laimei, užkratas plito tik itin artimo kontakto metu. Kas yra MERS? Tai taip pat koronavirusas. Na, kiek kitoks. Tačiau jį platino taip pat šikšnosparniai. Jie kandžiojo kupranugarius. Kupranugariai (jie turi tokį „pomėgį“) spjaudė į žmones. Užsikrėtę žmonės visokiais purškalais ėmė naikinti šikšnosparnius. Ir nežinojo, kad kuo silpnesnis to vienintelio skraidančio žinduolio imunitetas, tuo sparčiau jis dauginasi. Kuo sparčiau dauginosi – tuo labiau jiems ėmė trūkti kasdienio maisto. Todėl dabar pasiruoškite blogiausiai išvadai.

Kai maisto pritrūko – šikšnosparniai naktimis patraukė į vynuogynus!

Jei po pastarojo teiginio kas nors sumanys nebesiliesti prie vynuogių – bus neteisus. Norėjome tik vieno: išbudinti snaudžiantį jūsų atsargumą ir priminti, kad plauti reikia ne tik rankas. Tiesa, girdžiu sakant, kad ir tie Vidurio Rytai toli nuo mūsų. Todėl kelkimės į analogiškas platumas. Tik – anapus vandenyno.

JAV. Viskonsino valstija. Kasmet čia sumedžiojama apie 400 tūkstančių elnių, kurie yra beveik visai tokie pat (na, gal kiek stambesni) kaip Lietuvoje. Tikiuosi, kad šį rašinį skaito ne vienas medžiotojas, šiemet jau ragavęs šios itin skanios ir proteinų turtingos mėsos. Žinoma, ir Tauragėje tokių yra. Tad jiems ir skiriu paskutinę JAV dokumentinio filmo „Virusų medžiotojai“ mintį. Štai, apie ką ji.

Amerikoje įprasta laimikio (šiuo atveju – elnio) galvą išmesti į specialias tam skirtas vietas. Ir vėl buvo nepagalvota (arba užmiršta) apie tai, kad ne tik visą sumedžiotą mėsą, bet ir tas nupjautas galvas reikia sanitariniams patikrinimams vežti. Kodėl tikrinama? Ogi todėl, kad jau kelerius metus elnių kaimenėse plinta bjauri užkrečiama liga, kurios virusai paveikia ne tik elnių žarnyną, bet ir smegenis, t.y. galvas. O paskui vėl prasideda grandininė reakcija: katinai-šeškai-žiurkės. Taip naujas – ne mažiau už COVID-19 pavojingesnis virusas – atkeliauja ir į žmogaus namus.

Ir beliko jūsų dėmesį atkreipti tik į du svarbius faktus.

Pirmas: kol kas nei sumedžiota briediena, nei elniena Lietuvoje netikrinamos. Mūsuose iki sanitarinės pažymos tenka atidėti tik šerno paragavimą.

Antras faktas: šį rašinį parašyti padėjo TV kanalas „Nacionalinė Geografija“.