Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Gyvenimas pilnas paradoksų. Tik ne kiekvienam duota juos pačiupinėti ir pajausti. Tikriausiai atsimenate tą labai lietuvišką lietuvį, kuris visuomet pastebi šapelį kaimyno aky. O savojoje nei kelmo, nei rąsto nemato. Supratote teisingai: tai buvo sakinys apie blogus (dažniausiai) mūsų kaimynus. Ir apie tai, kokie mes patys esame geručiai, linksmučiai ir – jei iki rinkimų dar toli – vienminčiai bei nesusiskaidę. Klausiate – kur paradoksas? Ogi čia pat – gatvėje.
Kai vienoje labai lietuviškoje gatvėje stabtelėjo ką tik iš tolimų ir kraštų atvykę ir iš aukštų padangių nusileidę vienos tolimos šalies gyventojai (nesam girdėję, kad jie būtų dideli optimistai ar šiaip džiaugsmu trykštantys), tai jiems toje lietuviškoje gatvėje nepasirodė nei jauku, nei smagu. Pasirodė priešingai – kažkiek pavojinga. Nes visi ta gatve ėjo žemėn akis nudelbę. Be juoko ir kalbų. Tik nerimas veiduos. Ir tuomet mūsų svečiai nutarė, kad bus čionai atvykę nelemtą dieną: gal šalį kas užpuolė? O gal net prezidentas numirė?
Dabar – keliems mėnesiams praėjus – tiedu tolimos šalies studentai sakosi jau suprantantys, kad toks jau yra lietuvio būdas. Kad ne amerikonai tie lietuviai: šypsenų už dyką nedalija. Ir dar suprato, kad prisipratinti tą prie šaltos Baltijos gyvenantį pilietį – kad išskėstomis rankomis tave sutiktų ir šypseną spinduliuotų – ne vienos dienos darbas.
Istorija nesugalvota. Ją papasakojo Vilniaus universiteto Lituanistikos studijų katedros dėstytoja Inga Hilbig. Ji daug panašių istorijų žino. Nes dirba ypač įdomų darbą: moko pasaulio piliečius lietuvių kalbos.
Didelio pasiaukojimo toks darbas reikalauja. Ir tas pasiaukojimas turi būti abipusis. Po tokio teiginio turėčiau pulti įrodinėti, kokia sunki bet kurios kitos šalies gyventojui yra lietuvių kalba. Bet ką įrodyčiau? Kad veiksmažodis turi 64 formas? Kad turime ne tik linksnius, bet ir nuosakas, asmenuotes? Jums tai tikrai būtų neįdomu. Bet žinau, kad ir be tų žinių taisyklingai kalbate. Nes Jūs – lietuviai! O kam gi ta lietuvių kalba, pavyzdžiui, pakistaniečiams?
Išsamus atsakymas vėlgi būtų per ilgas. Todėl trumpai: lietuvių kalbą – vieną seniausių indoeuropiečių kalbų pasaulyje – šiandien Vilniuje studijuoja ne tik mokslininkai iš Amerikos ar Vokietijos. Savo būsimiems tyrinėjimams ją taikys ir studentai iš Hondūro, Kosta Rikos ar net Naujosios Kaledonijos (O dabar – pasidarykite kūrybinę pertraukėlę: paklauskite savęs, kuriame gi žemyne ta Naujoji Kaledonija).
Nepatikėsite, bet sunkiausia kitataučiams išaiškinti, kodėl po ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio einanti diena nėra SEPTADIENIS. Kodėl ŠAUKŠTAS yra vyriškosios giminės, o ŠAKUTĖ – moteriškosios (galėtų gi ŠAKUTIS būti)…
Ir dar: norėčiau šį trumpą skaitymėlį paversti ir penktadieniniu žaidimu kuriam nors tauragiškiui. Todėl ir parašiau „skaitymėlis“. Kaip manote, ar sektųsi svetimakalbiui tą žodį išversti? Nes deminutyvų neturinčiomis kalbomis (o tokių yra dauguma) galima TORTO gabalėlio paprašyti. O jau TORČIUKO – na, niekaip ne! Priminsiu: deminutyvas – išvestinis žodelis, turintis mažybinę ar malonybinę reikšmę. Mes, lietuviai, tų deminutyvų turim tiek, kiek reikia. Kaip ir torčiukų ar agurkėlių. Bet ar pavyktų kad ir tradiciniam anglakalbiui išversti iš lietuvių kalbos, pavyzdžiui, anos savaitės žinių pasakojimą? Kalbėjo tose žiniose gaisro liudininkas: „Atsikėliau iš lovytės, išsiviriau kavytės, žiūriu pro langelį – dega namelis…“
Šis rašinys – ne tik tradicinis pasakojimas apie vieną kurią nors laidą: noriu paskatinti ir Jus įsiklausyti į tai, KĄ šnekame, ir pakviesti pagalvoti, KODĖL vienaip ar kitaip šnekame. Dar du faktai: šnekančiųjų lietuvių kalba pasaulyje galbūt surinktume kokius keturis milijonus. Tikrai ne daugiau. O ką jūs, pavyzdžiui, girdėjote apie indoneziečių kalbą, kuria pasaulyje kalba beveik 300 milijonų žmonių? Bet nesuraukite dėl to kaktos, nes yra ir rimtesnių – lietuviškesnių problemų. Pavyzdžiui, kaip lietuvių kalbos besimokančiam netolimam kaimynui švedui padėsite atskirti NUOTEKAS nuo NUOTAIKŲ arba NUOTAKŲ?
Arba vienas pirmųjų klausimų, kuriuos iš užsienio piliečių išgirsta lietuvių kalbos mokytoja ponia Inga: ką bendro turi LAŠIŠA ir LAŠINIAI? Atsakymas: nieko bendro.
Bet kaip jau tapo įprasta, ir šio rašinio pabaigoje nepaliksime Jūsų be užduoties. Kadangi žinau, kad veik visi mūsų skaitytojai jau turi puikiai angliškai skaitančių anūkų, tai gal jie padės? Užduotis tokia: anglas klausia, kaip išversti (ir ką reiškia) lietuviškas posakis „Bala nematė!“…
Tai buvo rašinys tiems, kuriems pabodo TV. Rašiau apie LRT radiją. Laida „Laimės dieta“ visuomet transliuojama ketvirtadieniais. O sekmadieniais – kartojama.
