Brangiausia pasaulio fotografija

Šis rašinys jums patiks tik tuomet, jei esate penktadieninis detektyvų narpliotojas. Dar jis gali būti įdomus fotografinės technikos tyrinėtojams. Ir atsiprašau tų, kuriems įdomūs pasirodys tik du paskutinieji teiginiai. Tai apie ką čia mes?

Pirmiausia apie pagrindinį herojų – 16-ąjį JAV Prezidentą (didžiausias jo nuopelnas – vergovės panaikinimas) Abraomą Linkolną, kurį vergovės šalininkai prieš 165-erius metus nušovė Vašingtono teatre. Suokalbininkų buvo daug, o vykdytojas – aktorius D.Butas. Nacionalinėje JAV bibliotekoje dabar galima rasti net 4 tūkstančius leidinių, kuriuose aprašomos Prezidento istorijos ir jo mirtis. O išlikusių nuotraukų yra 130. Tačiau prieš dvejus metus pasklido žinia, kad artefaktų ieškotoja W.Brown rado dar vieną: niekur neskelbtą ir nematytą 131-ąją fotografiją. Tai lovoje atmerktomis akimis gulintis, tačiau jau miręs Prezidentas. Jei paaiškėtų, kad nuotrauka – ne falsifikatas, tai jos vieta – garbingiausiame Nacionalinio muziejaus stende. O kaina (kuri galbūt būtų sumokėta fotografijos išsaugotojui) – ne vienas milijonas dolerių.

Pranešimas, kad tokia nuotrauka yra, tyrėją W.Braun pasiekė 2018-aisiais. Iki tol, kol paaiškės tikrasis fotografijos savininkas, ji saugoma banko saugykloje. Atkeliavo į ją iš kolekcininko ir aukcionieriaus L.Daviso rankų. Tyrėjos rankose – kopija. Kokia technologija naudota? Tai ambratyvas, apie kurį yra užmiršę net lietuviškųjų enciklopedijų ir fotografijos žinynų kūrėjai. Bet fotografai-profesionalai apie ambratyvą girdėję yra. Bet kol kas tyrėją domina paskutinės Prezidento mirties valandos ir minutės. Išsiaiškinta, kad į teatrą Prezidentas atvyko jau spektakliui prasidėjus (žiūrovų ovacijos penkioms minutėms vaidinimą nutraukė), o nušautas buvo 22.15 val. D.Butas, įėjęs į Prezidento ložę, šovė į galvą. Tada sužeistasis buvo skubiai nuvežtas į šalia buvusius Piterseno namus – į tokį tarsi pensionatą, tarsi viešbutį. Fotoistorija pradeda vyniotis, kai, atsivertus senas registracijos knygas, sužinota, kad virš kambario, kuriame gulėjo merdintis Prezidentas, gyveno du broliai fotografai. Jų pavardės – Ulke. Bet ar prieš 154 metus kas nors dar fotografavo ambratyviniu būdu? Ar tikrai broliai Ulke gyveno tame pensionato kambaryje? O kaip nuotrauka atkeliavo iki tyrėjai ją perdavusio L.Daviso?

L.Davisas: kai skyriausi su žmona, ji su kitomis brangenybėmis iš seifo pasiėmė ir šią Prezidento nuotrauką. Vėliau ją pardavė aukcione. Taigi reikėjo rasti senesnius nei 100 metų laikraščius (išliko jų fotokopijos) ir patikrinti žinias apie aukcioną.

Senuose gyventojų registruose buvo patvirtinta ir brolių Ulke gyvenamoji vieta: taip, jie gyveno virš kambario, kuriame gulėjo pašautasis Prezidentas. Bet štai – pirmas nesklandumas.

Fotografijos istorikas S.Burnsas sako, kad 1865-aisias ambratyvinį fotografavimą jau buvo pakeitę kiti būdai. Priminsiu: dagerotipas (ant sidabru aplietų vario plokštelių) egzistavo nuo 1837-ųjų. Ambrotipas (nuotrauka ant stiklo) – nuo 1850-ųjų. O Prezidento mirties dieną jau buvo pereita prie popierinių nuotraukų. Bet dar tris specialistus aplankius išsiaiškinta: broliai Ulke – paskutinieji garsūs fotografai, naudoję ambratyvą. Be to (tai labai svarbu!), ambratyvinei nuotraukai padaryti tuo metu reikėjo mažiausia laiko. Taigi dalis versijų – palankios. Bet ar tikrai nuotraukoje – ką tik miręs Prezidentas?

Santa Monikoje tyrėja surado garsiausią JAV veidų atpažinimo specialistą daktarą F.Palmerį. „Taip, – pasakė Palmeris. – Ir apgamas šalia nosies matyti, ir lūpos panašios. Bet štai – neatitinka prezidento nosies galiukas: jis – kitoks“ (Ir todėl dar du mėnesiai praėjo, aiškinantis, kad nosies galiuką nuotraukoje pakeitė netinkamas apšvietimas: nustatė apšvietimo specialistė F.Osterman). Bet kilo kitų abejonių: kodėl veide nematyti (šauta iš nugaros) kulkos išėjimo skylės? Prasidėjo balistikos ekspertų tyrimas: nustatyta, kad kulka, kuria šauta, prasiskverbia į audinius tik 5–7 centimetrus. O kitas specialistas – medicinos daktaras H.J.Marais, apžiūrėjęs ne itin kokybišką nuotrauką, pasakė, kad dešinė Prezidento akis – patinusi: ir tai kulkos, įstrigusios smegenyse, poveikis. Ir rankos: dešinė mirusio Prezidento ranka suspausta į kumštį – požymis, kad pažeistos pailgosios smegenys. Ir – kiek keista dar viena išvada: tuometiniai gydytojai tik stengėsi palengvinti priešmirtines Prezidento kančias, bet nesiryžo operuoti. Keli ekspertai tvirtino: operacija būtų pavykusi.

Paskutinis pastebėjimas: mirusio Prezidento nuotraukoje – skruostai paspalvinti raudonai. Broliai  Ulke taip yra paspalvinę yra ne vieną fotografiją.

Paskutinis klausimas: kodėl ši fotografija buvo 150 metų slepiama? Ogi todėl, kad mirusįjį saugojusieji neturėjo fotografų į kambarį įleisti. Bet kažkuris įleido. Ne už dyką.

Šiuo rašiniu – perpasakojimu iš TV kanalo „Discovery“ – tenorėjau įrodyti jums, kad geri žurnalistai – tyrėjai iškapstys (jei to prireiks) bet kokią jūsų paslaptį. Beje, iki šiol brangiausia fotografijabuvo parduota 2014 metais už 6,5 milijono dolerių. Mūsų aprašytoji gali tapti dar brangesnė:  brangiausia pasaulyje.