Neatiduokime karantinui smegenų

Rašydamas komentarus bandau įsivaizduoti, kas juos skaitys. Vieni autoriai teigia, kad jie visiškai nesirūpina auditorija, o dėsto tai, kas jiems atrodo svarbu – geri tekstai patys susiras skaitytoją. Visgi norisi adresatą bent nuspėti, juk nerašysi apie blizges ir kabliukus medžiotojų žurnalui.

Todėl bandau mintyse sudėlioti, kas skaito „Tauragės kurjerį“. Kas apskritai šiandien dar skaito laikraščius, kodėl internetui karaliaujant spausdintas žodis dar gyvuoja?

Galiu klysti, bet manau, kad „Tauragės kurjeris“ buria bendruomenę lyg gidas Bažnyčių gatvėje. Neiškristi iš Tauragės krašto naujienų, bendruomenės ritmo, pamatyti, kas svarbu – turbūt į tai taiko laikraščio redakcija, it filtras atskirdama esmę nuo kasdienos šiukšlių ir bereikalingo šurmulio.

Dar manau, kad šiais laikais skaitymas yra tam tikra prabanga bei intelekto požymis: perskaityti tekstą ir jį suvokti, deja, gali vis mažiau žmonių, todėl LRT laida „Klausimėlis“ vis dar gyvuoja.

Neabejoju, kad „Tauragės kurjerio“ prenumeratoriai atidžiai stebėjo rinkimus JAV. Ne todėl, kad vieno ar kito kandidato pergalė darytų įtaką kasdieniam tauragiškių gyvenimui. Todėl, kad tai svarbu visam pasauliui, todėl, kad bent kiek praprusęs žmogus domisi ne tik savo daržais, todėl, kad esam maža, bet žinių trokštanti tauta ir tai yra mūsų stiprybė.

JAV prezidento  rinkimai pademonstravo, kaip smarkiai susiskaldžiusi yra šios valstybės nacija ir kad nežinia kokių jėgų reikia ją suvienyti. JAV tikrai yra dvi, o gal trys Amerikos, galim palinkėti stiprybės ir proto nesugriūti, nes kad ir kaip patetiškai skambėtų – demokratijos vertybes pasaulyje saugo JAV.

Apie dvi Lietuvas kalbam senokai, paskutiniai rinkimai į Seimą tą dar kartą parodė. Miestai prieš kaimiškas vietoves. Konservatoriai su liberalais laimėjo miestuose, o valstiečiai – kaimiškose apygardose. Tokia yra realybė ir nieko blogo čia nėra, tik sovietinės okupacijos metu už komunistų partijos kandidatus balsuodavo 99 proc. rinkėjų.

Kiek didesnis iššūkis yra valdžios perdavimas. Ne techniniai dalykai, o mentaliteto duobės. Nesusitaikiau su požiūriu, kad yra įprasta, jog nuo valdžios nueinantieji svarbiais postais apdalija ištikimiausius, pvz., ministrus išsiunčia dirbti ambasadoriais, o kitus skiria valstybės įmonių vadovais. Pykina ir jokių bet negali būti: į atsakingus postus turi būti parenkami kompetencijų turintieji, o ne užpakalius laižantieji.

Tik nereikia nubraukti visko, ką darė buvusioji Vyriausybė. Norėčiau tikėti, kad Ingridai Šimonytei ir Gabrieliui Landsbergiui užteks proto nekovoti su praeitimi, o žiūrėti į priekį. Nesu tikras dėl valstiečių įvestų įvairių draudimų, bet neabejoju, kad jie rinkimus pralaimėjo dėl savo arogancijos santykiuose su tauta. Naiviai tikiuosi, kad ateinantieji valdyti ne tik vadovaus, bet ir klausysis: nuo verygiškų demagogijos papezėjimų daugelis apkurto ir nenori girdėti savo išrinktos valdžios balso.

Tuo metu „Verslo žinios“ skelbia, kad Elonas Muskas, savo kompanijos gerbėjus praeityje jau nustebinęs galimybe įsigyti „Tesla“ prekės ženklo liepsnosvaidį, trumpikes ar banglentę, šįkart jiems pasiūlė tekilos. 250 USD kainuojantį gėrimą, supilstytą į žaibo formos butelius, „Tesla“ pagamino kartu su Kalifornijoje įsikūrusiu gėrimų gamintoju „Nosotros Tequila“.

Kodėl tai svarbu? Svarbu, nes demonstruoja netradicinį mąstymą ir beribį galimybių vandenyną. Vakar, gal užvakar įsigaliojo naujo karantino taisyklės. Tik nesulįskime į dėžutes ir nepradėkime dūsauti. Karantinas galioja visam pasauliui, o jis bendrauja internetu. Neuždarykime į karantiną savo smegenų ir leiskime skleistis vaizduotei.