Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Istorija yra beveik detektyvinė. Ir kiek neįprastai sunarpliota, nes tikrieji atsitikimai, vykę gana toli nuo mūsų šalies – ir todėl ne visuomet mums suprantami – čia yra pakeisti analogiškais lietuviškais faktais. Koks nors tarptautinius žodžius mėgstantis deputatas pasakytų, kad istorija yra ADAPTUOTA lietuviškam skaitytojui. Arba – jei tas deputatas yra jaunas (tokių, kaip žinote, dabar turime), tai jis dar galėtų ir pasakojimo turinį įvardyti: sakytų, kad tokios istorijos – apie HEITERIUS – dabar ne tik madingos, bet ir naujajai visuomenei reikalingos (štai, kaip gražiai supyniau!).
Dabar paaiškinsiu (vyresniajai kartai), kas gi tie heiteriai. Jaunimui dukart kartoti nereikia: jie žino, kad „hate“ išvertus į lietuvių kalbą yra neapykanta. O heiteris – tai tas, kuris tavęs nemėgsta, ir – bet kokiai progai pasitaikius – kritikuoja. Dažniausiai, žinoma, anonimiškai. Bet būna, kad ir neanonimiškai. Kaip, pavyzdžiui, antradienį.
Antradienį TV laida KK2 didžiulę savo brangaus laiko dalį skyrė poniai Prezidentienei. Jos suknelėms, šukuosenoms, bateliams ir kitiems aprėdams. Ir visi vienu balsu (pagrindinis balsas buvo dizainerio J.Statkevičiaus) tuos aprėdus ir šukuosenas smarkiai kritikavo. „Aš poniai 200 kirpyklų surasčiau, kurios ją sušukuotų už dyką“, – sakė garsusis dizaineris. Ir iškart po to pasigyrė, kad yra iš tolo matęs net Leonardą Dikapriją. Tik štai pamiršo lietuviškasis HEITERIS, kad šukuosenų „už dyką“ poniai Prezidentienei nereikia (o gal net negalima?). Bet nenukrypkim. Šitas dizaino meistras centimetrą padorumo turi: nuoskaudos, kad Prezidentienės puošti jo nekviečia – neslepia ir už slapyvardžių nesislapsto. Bet taip daro ne visi.
Pavyzdžiui. Per lietuviškuosius Seimo rinkimus ir internetiniuose kanaluose, ir ypač feisbuko pakyrose bjauriausi epitetai kandidatams buvo pasirašinėjami tik išgalvotais vardais, nes pogrindinis darbas lietuviui dar nuo pokario metų į sielą įaugęs. Ir genais iš kartos į kartą perduodamas. Jei norite ginčytis – vis tiek Jus nugalėsiu, nes pateiksiu nei su Prezidentūra, nei su kokia nors politika, o tik asmeniškai su Jumis susijusį faktą.
Ar atsimenate, kai Jus nustebino Jūsų bendradarbė, atėjusi į kontorą raudonai dažytais plaukais? Ko tuomet klausėte jos? „Ar nusidažei?“ – klausėte. Nors puikiai matėte, kad nusidažė. O per pietų pertrauką su kita kolege BŪTINAI pakalbėjote apie tai, kaip jai naujoji spalva netinka. Ir dar apie tai, kad „matyt, čia dėl Antano išvaizdą keičia. Bet nepasiseks jai: nieko nebus!“ Ar žinote, kas tuo pokalbio metu buvote Jūs? Jūs buvote HEITERIS, nes iki šiolei pykstate, kad tas Antanas į Jus dėmesio neatkreipė. O į ją – atkreipė. Važiuojam toliau.
Jums jau trisdešimt penkeri. Atmenat, kai gatvėje susitikote buvusį klasioką? Kuo jis nusistebėjo? Ogi tuo, kad vis dar vaikų neturite. O kai sužinojo, kad ir vyro neturite – visai SUHEITERIAVO: paklausė, kodėl gi taip nesiseka. O gal liga kokia? Ilgai negalėjote to pamiršti. Ir Jums visai į galvą neatėjo, kad jis pasakė ir – jam palengvėjo: sužinojo, kad ne tik jis yra pilietis-nevykėlis. Mat vakar jį pareigose pažemino. O po susitikimo su jumis jis – HEITERIŲ HEITERIS – dar trims klasiokams paskambino. Ir papasakojo, kokia jam pasirodėte suvargusi ir nelaiminga. Sunykusi.
Turbūt nepamiršote, kad šis pasakojimas yra apie vieną televizinę laidą. Todėl pranešiu, ko toji laida mokė. Jos vedėja – universiteto profesorė, nupasakojusi visą situaciją, patarė jau į pirmąjį klausimą – kodėl tu iki šiolei neturi vaikų? – atsakyti taip: „Matau, kad tave ši problema domina, įtariu, kad ir pats turi problemų gyvenime. Tad gal pamirškim manąsias ir pakalbėkim apie tai, kodėl – kaip ir mokyklos laikais – vis dar vaikštai nelygintomis kelnėmis ir nevalytais batais?“
Ir dar sekė vienas protingas tos televizinės laidos vedėjos patarimas. Manau, kad turiu juo pasidalyti, nes tai naudingas patarimas: niekada nekritikuokite žmogaus (nesvarbu, ar anonimiškai, ar akis į akį) dėl to, ko negalima būtų pakeisti per artimiausią valandą. Dėl lyties, plaukų spalvos, seksualinės orientacijos, šeimyninės padėties, karjeros. O štai kelnėms išlyginti ar batams nublizginti valandos tikrai pakaks. Ir dar (svarbu!): kai išgirsite labai atvirą pasiūlymą – girdi, jei nori, tai pasakysiu tau visą teisybę – iškart ryžtingai tokį pasiūlymą atmeskite, nes jūs nei norite, nei turite TAI žinoti. Atsakymas turėtų būti panašus į ankstesnį: pasiūlykit tam piliečiui, kad VISĄ TEISYBĘ jis pasakytų pirmiausia apie save.
Jei trumpai reikėtų papasakoti apie laidą, skirtą heiteriams, tai tiek ir papasakočiau.
Dar įdomesnė buvo laida apie gėdos jausmą. To jausmo atsiradimą ir… praradimą.
Puikus pasakojimas toje TV laidoje buvo ir apie savivertę. Ir apie orumą.
Bet yra viena nedidelė bėda: šias laidas kiekvieną savaitę galite žiūrėti, jei mokate rusiškai. Transliuoja jas TV kanalas „Dožd“ („Lietus“). Ir vadinasi jos „Psichologija“.
Lietuvos televizijose tokių laidų nėra. Bet galėtų būti. Gal net turėtų būti?
