Pati pigiausia televizija

Kartais net visiškai trumpą rašinį tenka padalinti į du skyrius. Atsitinka tai tuomet, kai, apie vieną reiškinį pasakojant, antrasis tarsi adata išlenda: ir duria.

Pradžioje – kaip visada penktadieniais – apie televiziją. Kažkodėl dauguma piliečių (ypač televiziją turinčių ir ją valdančių) mano, kad tai yra stipraus visuomenės poveikio priemonė. Ir jie netiki kalbomis, kad valdžios chaoso ir Seimo kolapso (kolapsas – ūmus smegenų kraujagyslių nepakankamumas) apimtoje valstybėje žmonės nuo ekranų vis labiau nusisuka, t.y. jų nebeįjungia. O kai turinio kūrėjai mano, kad parašytas žodis – vis dar silpnesnis už parodytą vaizdą, jie tuomet – keturiskart paposėdžiavę – nutaria savo „kuribą“ (ekrane už balsių trumpinimą niekas nebaudžia) dar ir ekrane paplatinti. Taip vos ne kasdien Lietuvoje gimsta naujos televizijos. Panašiai turbūt gimė ir nauja TV laida „Kauno dienos studija“.

Priminsiu jums, kad „Kauno diena“ – tai toks kadaise neblogu laikraščiu vadintas spausdintas produktas. Kasmet vis prastėjantis ir kauniečių tik iš patriotizmo dar pavartomas. Bet kai tiražas vis menkėjo, buvo sugalvota, kad „kuribą“ išgelbėti gali televizija.

Tikiu, kad nematėte, todėl trumpai papasakosiu. Laidos vedėjas – visai neprastas: gerai mintį rezga ir pauzę moka išlaikyti. Sėdi jis (visada!) priremtas prie baltos sienos, o šalia jo sėdi koks nors prie tos pačios sienos priremtas pašnekovas. „Studijoje“ yra tikriausiai dvi kameros. Na, gal net trys. Bet esmės tai nekeičia. Esmė yra tokia: kai du pašnekovai – nesvarbu, geri ar blogi jie – prie baltos sienos „prikalti“ apie kažką kalba, tai dar ne televizija. Nes televizija pirmiausia yra Vaizdas. Bet „Kauno dienos studijoje“ vaizdų nėra. Tik tas vienas vyras (vedėjas) ir dar vienas vyras arba moteris – svečias arba viešnia.

Dabar dar apie vieną televizinę „smulkmeną“: kad tave žiūrėtų, tu turi būti įdomus. Tad apie ką kalba televizininkais virtusių Kauno laikraščio žurnalistų pakviestieji?

Jie kalba apie Žuvininkystės įstatymo pataisas. Ir tai, jeigu teisingai surikiuota, įdomu gali būti žvejui-mėgėjui arba žvejui-verslininkui. Dar jie kalba apie tai, kaip svarbu Kaune turėti ledo ritulio klubą (net pats Matijošaitis tam, girdi, pritaria). Ir dar, žinoma, jie kalba apie pasaulinę COVID pandemiją. Nuobodžiai. Bet dabar jau pats metas pereiti prie antrosios pasakojimo dalies. Pirmiausia – apie Žuvininkystės įstatymo pataisas. Tai, kas laidoje kalbėta, mano širdžiai artima: manau, kad verslinės žuvininkystės vidaus vandenyse neturėtų likti. Tačiau yra tūkstančiai (na, gal šimtai) kitaip manančiųjų. Bet jų į studiją niekas nepakvietė. Ogi reikėjo pakviesti: kiekviena save gerbianti TV išklauso abi puses.

Bet čia – tik daigelis. Svogūnėlis iš dirvos su visais gražumais išlindo, kai studijon pakviestas vyriausiasis KTU mokslo darbuotojas (kažkokių mokslų daktaras) ėmė pasakoti apie naujausią  projektą: specialiai tyrimui suburta mokslo darbuotojų grupė KTU ėmė nagrinėti, ką nuo 1991 metų nuveikė Seimas. „Tyrimo idėja – sukurti Seimo idėją ir panagrinėti, kaip nuo 1991-ųjų keitėsi Seimo darbotvarkė“, – sakė laidos svečias. Ir po to dar patikslino: „Tiriame pagal 21 stambiąją kategoriją ir turime dar daugiau kaip 100 smulkiųjų kategorijų…“

Kantrusis laidos vedėjas po šitokių teiginių susikaupia ir darsyk perklausia, ką tie tyrėjai veikia. Laidos svečias – mokslų daktaras – taip pat nesutrinka: „Mes tiriame, kaip skirtingi politikai, ta pačia tema kalbėjusieji įvairiuose Seimuose, interpretuoja skirtingus niuansus“, – sako jis.

Laidos žiūrovams – jei tokių buvo – tuo metu turėjo toptelėti mintis: dirba mokslininkai, knisasi po stenogramas. Ne vienas jų ten dirba ir ne vieną mėnesį. O kas jiems algą moka? Už ką? Į anapusinio ekrano klausimą, žinoma, niekas neatsakė.

O kitą dieną kitoje „Kauno dienos studijos“ laidoje kalbėjo žmogus iš Kauno ligoninės. Pasisakė, kad jis yra mokslininkas, „dirbantis išimtinai su komunikacija“, ir todėl būtinai turįs mums (o gal tik kauniečiams?) pranešti, kiek Covid‘u sirgo ir kiek serga dabar. Ir dar supeikė antivakserius. Ir teigė, kad teks išmokti gyventi su šia liga.

Jei nors kartą pastarąjį mėnesį žiūrėjote televiziją ir klausėtės radijo, puikiai tą patį galėjote pasakyti ir jūs. Bet yra vienas nedidelis skirtumas: kai šią informaciją pranešite kaimynui ar žmonai, atlyginimo už tai negausite. O štai „mokslininkas, dirbantis išimtinai su komunikacija“, atlyginimą gauna: manau, kad ir su visais priedais už itin pavojingą darbą.

Jei kada nors netyčia įsijungsite šią laidą, tai palikite įjungę tik garsą. Ir tuomet pasirodys, kad tai visai nebloga laida. Tik turėtų vadintis ne televizija, o „Kauno dienos radijas“.

Beje, tokio radijo rengėjams tai kainuotų maždaug šešis kartus mažiau.