Pro langą į dangų

Saulėtas rytas, trečiadienis. Širdis turėtų džiaugtis. Ką jau ką, o automobilius viską pramatančios valdžios dėka išsaugosim neužsikrėtusius. Kas mums tie 3100 naujų ligonių šįryt, kas tas 31 per anksti baigęs žemišką kelionę? Svarbiausia lietuviui jo ratai, taria valdžia ir įveda privalomą keturių mašinikių atstumą.

Miela malonu. Krautuvių apsaugininkai juostas klijuoja, barjerus stato, nedorus šoferius lauke šaldami stumdo. Tuo metu pimpianosiai krautuvėj virusą sėja.

„Kas mokosi Įstatymo, supranta jo vertę, bet veidmainis ant jo suklups“, – pasakyta Senajame testamente. Evangelijoje pagal Matą – dar kiečiau: „Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo“.

Naujajame Testamente, kuriame Jėzus negaili priekaištų fariziejams, už veidmainystę grasinama tiesiu taikymu į pragarą. Veidmainystė – priešingybė nuoširdumui, be kurio neįmanoma atgaila. Bet nors veidmainių nei kas sėja, nei augina, veidmainystė valdo.

Valdo taip, kad kartais jau atrodo: ne veidmainis, tai ir be šansų. Kas paskutinius plaukus rauna, marškinius plėšosi dėl tradicinės šeimos, kitų krikščionybės vertybių? Demaskuoja liberalų, Soroso, Gateso, kitų milijardierių klastą, gina tikėjimą?

Trumpas, Putinas, Bolsonaras, Orbanas, Kaczynskis, Gražulis, Valkiūnas, Karbauskis.

Trumpas gyvena su trečia žmona, bet ir su ta tik formaliai. Meluoja per akis, varo blėnis apie pavogtus rinkimus. Triskart vedęs ir kitas „vertybių“ gynėjas, Brazilijos prezidentas Bolsonaras. Šitas iš katalikų persivertė į baptistus. Putinas išvarė iš namų žmoną, iš KGB tikėjimo atvirto į stačiatikius. Bet tai jam netrukdo nuodyti savo kritikų, žudyti Ukrainos stačiatikių.

Vengrijos premjeras, o faktiškai autoritarinis vadas Orbanas pliekia Sorosą, nors Oksforde studijavo už Soroso pinigus. Kaip ir jo draugelis Szajeris. Tas pats, kuris viešai triuškino gėjus, o prieš kelias savaites Briuselyje lietvamzdžiu spruko iš homoseksualų vakarėlio.

Katalikų teologė Širinskienė kūnu už pagonį Karbauskį. Kaip ir dalis katalikų vyskupų. Tradicinės šeimos gynėjas Gražulis, susipainiojęs tarp pajūrio moterų, per nuotolinį Seimo komiteto posėdį ekrane pasirodo su pusnuogiu jaunuoliu. Demaskuodamas liberastus padorumą gina Valkiūnas. Tas pats, kuris užpraeitoje Seimo kadencijoje perėjo per visas Seimo frakcijas, o po to lakūdravo ir per partijas.

Veidmainis – XXI a. moralinis autoritetas?

Žmonijos istorijos pradžioje Šėtonas, siekdamas apgauti pirmąją moterį Ievą, kaip kauke naudojosi gyvate ir suvaidino geradarį (Pradžios 3:1 – 5). Gyvatės sėkmės įkvėpti visų tautų ir religijų veidmainiai, norėdami suklaidinti savo artimą ir pasiekti savanaudiškų tikslų, taip pat sėkmingai apsimeta tuo, kuo nėra.

Veidmainiškumą ir asmeninius kompleksus jie išreiškia tai per politiką, tai per orgijas, o kartais ir per vieną, ir per kitą. Iš pažiūros žmonių, atsidūrusių veidmainio taikiklyje, moralinis pasirinkimas – nesudėtingas: kam užmerkti akis ir leisti daryti sau ant galvos, jei fariziejus galima varyti šunims šėko pjauti?

Paradoksas, kad žmonės noriai balsuoja už tuos, kurie visu savo elgesiu nuosekliai neigia tai, ką viešai teigia ginantys. Veiksmų atitikimas žodžiams netgi tikriems krikščionims nebėra kriterijus, net tampa trūkumu. Neveidmainis politikas žmonėms nebeįdomus.

Kur šio paradokso paslaptis? Galvoju žvelgdamas pro savo langą į giedrą gruodžio dangų. Veidmainystė leidžia mums paslėpti savo trūkumus, todėl ji tuo pat metu ir teisiama, ir prašoma?