Pro langą į dangų

Laisvė nugali viską. Su tokiu ant nuotraukos feisbuke užklijuotu šūkiu paperkančia šypsena į mane žvelgia jauna moteris. Nusišypsojau ir aš. Savo telefonui. Entuziazmas paperka. Mums, lietuviams, nuo rūpintojėlyje išdrožtos depresijos iki patoso – nė sieksnio. Ar tikrai laisvė nugali viską?

Ko negali įveikti laisvė? Laisvė yra abstrakcija. Idėja. Bendrinis daiktavardis. Nugali ir pralaimi tik tikriniai daiktavardžiai. Bet net ir pralaimėjus tikriniams daiktavardžiams – gyviems žmonėms, net ir jiems praradus laisvę, laisvės idėja jų galvose nemiršta.

Laisvė nei nugali, nei pralaimi. Ji tiesiog yra. Laisvė kaip idėja yra nemari. Gal nebus  šventvagiškystė pasakyti, kad laisvė = Dievas, o Dievas = laisvė? Tik tikinčiųjų skaičius Laisvės bažnyčioje keičiasi: tai kaip krikščionių viduramžiais, tai mažiau nei kaip Romos katakombose.

Lukašenka ir jo opričnikai negali užmušti baltarusėnų laisvės. Putinas ir jo opričnikai negali priversti jo įsakymu nuodyto A.Navalno apsispręsti negrįžti į Rusiją. Poryt A.Navalnas parskris į Maskvą, nors galbūt jau oro uoste jį suims ir ilgam įgrūs į kalėjimą. Laisvė, vedanti laisvą žmogų į kalėjimą – kas už tokią gali būti stipriau?

Bet kad ir kokia būtų stipri, net ir tokia laisvė gali taip neįveikti nei Lukašenkos, nei Putino. Tą gali padaryti tik laisvės idėja užsikrėtę, jos iki kraštų pripildyti konkretūs žmonės, ir nebūtinai dabar. Kada nors. Jei tikėjimas laisve nesusvyruos.

Mūsų istorijoje baisiausia yra tai, kad mes visuomet laisva valia arba per prievartą, o gal tik iš prievartos baimės apribodavome savo laisvę. Kodėl žmogus sutinka prievartauti savo ir kitų laisvę? Kaip žmogų išvesti iš tokios nelaisvės?

Laisvė negali to padaryti. Ji negali už mus įveikti mūsų baimių.

Kabinėtis prie žodžių nėra gerai. O dar prie tokių, kurie artėjant tautos pergalės dienai yra kaip vėliava iškelti laisvei atsidavusio jauno žmogaus. Bet savo pačių labui turėtume pripažinti, kad, kalbėdami apie laisvę, mes vis dar masiškai plavinėjame.

Prieš gerą dešimtmetį, artėjant Kovo 11-osios jubiliejui, vienas naujienų portalas paklausė savo skaitytojų, kas, jų manymu, yra laisvė. Atsakymai nedaug tepaaiškino apie laisvę. Banalybių rinkinys. Nuo „ką man ta laisvė davė?“ iki dabartinio „mūsų laisvė užaugo“.

Kalbėti apie laisvę mums tiesiog nesiseka, prisimindamas šią apklausą taikliai replikavo jaunas istorikas B.Gailius. Nei žiniasklaidoje, nei akademinėje bendruomenėje, nei politikoje nesivysto diskusija apie laisvę.

Bet tai nereiškia, kad lietuviai nevertina laisvės.

Užmetęs kelias paprastas žodžių meškeres į „Google“ paieškos sistemą gavau stulbinamų atsakymų. Jie leidžia man be jokių pritempimų teigti, kad lietuviai yra tiesiog pablūdę dėl laisvės. Tiek savo, tiek ir visos Lietuvos.

Žodžiui „laisvė“ radau 2,17 mln. užklausų. Žodžių junginio „žmogaus laisvė“ ieškota 7,88 mln. kartų. Junginio „laisvė Lietuvai“ – 11,2 milijono! Beveik tiek pat kartų, kiek ieškota žodžio „laimė“ (11,7 mln.). Žodžiui „nelaisvė“ teko tik 170 tūkst., vergovei – 323 tūkst. užklausų.

Žinoma, teks pripažinti, kad dėl meilės esam labiau pamišę – jai tenka 33,9 mln. užklausų. Bet kas sakė, kad meilė yra laisvės priešas? Meilė ir laisvė papildo viena kitą. Kaip dažnai meilė nelaisvėje – su tragedijos žyme. Meilė laisvėje = laimė.

Laisvė mums tokia akivaizdi, kad tampa nepastebima. Kaip ir Dievas, kai mums viskas gerai. Bet yra metuose diena, kai jauti būtinybę nors trumpam prisiminti. Atnašauti laisvei. Užrašom: laisvė nugali viską.