Pro langą į dangų

Skaitau nedraugiškų Rusijai valstybių sąrašą ir šypsausi. Ne tik šypsausi – negaliu nuslėpti pasididžiavimo Lietuva. KGB opričnikų dusinama didvalstybė, per pastaruosius 320 metų galinti pasigirti tik nesibaigiančiais agresyviais karais prieš kaimynus, didžiausiais savo priešais šalia Amerikos skelbia ir Lietuvą.

Rusijos priešų dešimtukas praskaidrino nuotaiką. Kaip pagal užsakymą šiuo sunkiu metu. Eina keturioliktas pandemijos mėnuo. Klastingas virusas nė nemano trauktis. Lyg tyčia ir pavasaris šaltas. Žodžiu, nors vilku kauk, kaip nėra kuo pasidžiaugti. Bet čia išropojo į sceną gatavai girtas Galijotas ir putodamas surengė mums nemokamą šou.

Regis, nieko ypatingo nedarom. Tik kartais pasakom, kad XXI a. kaip viduramžiais nuodyti žmones, sprogdinti jų gerą ir atiminėti svetimas žemes nedora. Tačiau kokia paaugliškai isteriška didvalstybės banditų reakcija.

Man smagu, kad Putino Rusija taip įvertino laisvą Lietuvą. Tai reiškia, kad Kremlius Lietuvą laiko lygia sau. Pagal savo pačių banditiškas „poniatijas“, suprantama.

Kokia nelaiminga turi būti didžiausią žemės gabalą iš visų žemės tautų gavusi didelė rusų tauta, jei savo didžiausiais priešais mato tris nedideles taikias Baltijos šalis.

Valstybė, kuri galėtų klestėti – tiek gamtos turtų apdovanota – užuot kūrusi gerovę tiek vargo mačiusiems žmonėms, ieško priešų. Grasina. Bet, kaip ir prieš šimtą metų, gyvena be kelių. Apgriuvusiuose namuose, barakuose, nualintą Sibirą užleidusi kinų migrantams.

Vakarų europiečiai tokio kvailumo negali suprasti. Bet žiūrėdami į Rusiją iš tolėliau bando vaizduotis agresorę Rusiją romantiškai. Na, kad laikinai ten taip, praeis kiek laiko, rusai tokie pat, kaip mes, susiprotės, ir viskas bus gerai.

Kur Vakarų europietis daro klaidą?

Tik paviršutiniškai žiūrint atrodo, kad Rusijos istorija – tokia pat, kaip Europos. Nieko panašaus. Nuo pat Maskvos didžiosios kunigaikštijos pradžios ta šalis savo valdovų noru užsidarė istorijos akligatvyje, iš kurio nėra išėjimo to pačiai sau nepripažinus.

Ką tiek europiečiui, tiek ir naiviam lietuviui reikėtų žinoti apie Rusiją norint suprasti, kodėl Rusija šiepia dantis net tada, kai visi jai gero linki?

Rusija, skirtingai nei visos kitos Europos tautos, neturėjo riterių luomo. Smulkmena? Ė, ne. Riterio (karininko) garbės kodeksas formavo Europą, įskaitant LDK.

Tuo metu Rusijoje, išskyrus kelis paskutinius carų valdymo dešimtmečius, karininko garbė buvo nežinoma sąvoka. Rusų karininkai vadovavosi Aukso Ordos kodeksu, pagrįstu plėšikavimu ir nušikimu visų teritorijų, kurias tik užgrobdavo.

Rusijoje nebuvo tokio privačios nuosavybės supratimo, koks buvo Europoje ir LDK. LDK buvo lotynų mokykla. Rusijoje iki Petro I nebuvo jokios mokyklos. Visas Rusijos mokslas, visi tie lomonosovai ir ciolkovskiai – išgalvoti atgaline data, o realybėje tai girtuokliai ir nemokšos. Rusijoje niekada nebuvo įstatymo viršenybės prieš caro valdžią, o LDK net baudžiauninkai galėjo bylinėtis su ponu.

Kartą Petras I Danijoje su jų karaliumi užkopė į bokštą. Norėdamas pasipuikuoti caras pasišaukė kazokų karininką ir įsakė jam šokti žemyn. Vargšas atidavė pagarbą ir nušoko.

– Na, kaip? – paklausė švytintis caras. – Ar pats turi tokių lojalių valdinių?

– Ačiū Dievui, ne, – atsakęs Danijos karalius.

Tai yra viskas, ką reikia žinoti apie Rusiją, kuri linksmina pasaulį ir Lietuvą, paskelbusi lietuvius, latvius ir estus didžiausiais savo priešais. Bet gal, sakau, vieną dieną girtas Galijotas išsiblaivys, pasižiūrės į save veidrodyje?