Radinys šunkelyje

Žinau, kad nemėgstantys klasikinės muzikos niekada neįjungs „Mezzo“ kanalo. Ir nesvarbu, kad jie tą kanalą savo „kabelinėje“ turi: jie tik dabar pirmąsyk išgirs, kad kanalas prancūziškas. Bet ir tokia informacija ne visiems įdomi.

Dar paradoksaliau su gyvūnų mylėtojais. Nors pastarieji labai mėgsta ir krokodilus, ir korgių lenktynes, 90 procentų tų mylėtojų negali ramia širdimi žiūrėti į sunkų veterinaro darbą, gelbėjant sužalotus gyvūnus. Tie žiūrovai tuomet pabėga į kitą kanalą. Ir tą pabėgimą bando pateisinti itin jautria savo širdimi. Kai kurie lietuviai širdies jautrumu pridengia ir kitą savo negalią: jie negali ramiai žiūrėti ir politinių laidų, nes jos, girdi, nervina. O jie ten, girdi, šneka nesąmones. Štai pastaruoju sakiniu iš vieškelio jau ir išvažiavom į šunkelį.

Jei dabar praneščiau jums, kad Lietuvoje yra daugybė laidų, kurių niekas niekada nežiūri, būčiau neteisus. Kas nors kažkada kažkaip į tas laidas užklysta. Priklausomai nuo išsilavinimo, nuotaikos ar amžiaus grupės. O dabar – svarbiausia šiandienos naujiena: Lietuvoje yra TV kanalas, kurio Niekas Niekada Nežiūri. Ir tai neteisinga. Pasiremsiu tuo, ką jis vakar rodė.

Jis rodė nedidelę salę, kurioje prie didelio stalo sėdėjo – mano įsivaizdavimu – ne daugiau kaip 30 žmonių. Įspūdį darė tų žmonių rangas ir užimamos pareigos. Sėdėjo akademikai, Seimo nariai, profesoriai, filosofai ir visokie visuomenės veikėjai. Kodėl parašiau „mano įsivaizdavimu“? Ogi todėl, kad per visą transliacijos laiką visa salė nė karto nebuvo parodyta. Tik kalbėtojų veidai. Kartais iš arčiau, kartais – tik iš tolo. Dar – mano įsivaizdavimu – salėje turėjo sėdėti apie 20 tų, kurie nė karto nebuvo parodyti ir nekalbėjo. O kodėl parašiau „per visą transliacijos laiką“? Ogi todėl, kad per keturiasdešimties metų darbo televizijoje patirtį ir penkiasdešimtmetę TV žiūrovo patirtį tai buvo pirmoji transliacija, kuri be pertraukos truko 4 valandas ir 26 minutes! Diskusiją moderavo vidutinio amžiaus ponas, kuris, atrodo, yra Seimo narys. Bet niekas jo žiūrovams nepristatė. Per puspenktos valandos ekrane nesušmėžavo joks titras. O tas moderatorius – laidos vedėjas buvo žmogus, kažkur matytas. Manau, kad tai buvo Seimo narys. Kažkoks.

Apie kalbėtojų pareigas ir pavardes sužinodavau iš to pono moderatoriaus. Kartais pavardė arba pareigos girdėjosi, kartais – ne. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia buvo tema, dėl kurios jie čia susirinko, kalbėjosi, o jų pokalbį dar ir televizija rodė.

Šiaip jau nederėtų iš to šaipytis, nes diskutuota, kalbėta tikrai rimta ir atsakinga tema: apie lietuvybę mūsų visų viešajame gyvenime.

Todėl dabar apie tai, ką per puspenktos valandos, praleistos prie ekrano, sužinojau.

Kadangi bijau susipainioti tų gražiai kalbėjusių pavardėse (primenu: titrų nebuvo), tai gal ir mes apsieikim be jų.

Seimo narys iš Švietimo komiteto pasiskundė, kad jaunimo rašomos SMS žinutės jam kelia šiurpulį: nebegali jis jų susirašinėjimo suprasti. Dėl trumpinimų ir žargono. Po to Filosofas (mokslų daktaras) paskaitė 17-os minučių paskaitą apie tai, kad nežinom ne tik Lietuvos istorijos, bet ir ES Konstituciją priėmėme jos nė karto neatsivertę – neperskaitę. Ir dar apie tai, kad didelę dalį savo suvereniteto atidavėme Briuseliui. Po to kalbėjusi Profesorė pritarė: ji patarė išsiaiškinti, kaip į Lietuvą žiūri ir kokią ją mato kaimyninės valstybės. Vienas akcentų Profesorės kalboje buvo toks: negalima pasakoti anekdotų apie čiukčius ir negražu yra iš čiukčių juoktis, nes būtent jie ilgiausiai priešinosi rusų kolonizacijai.

Kiti laidoje (ir toje konferencijoje) kalbėję pažėrė kaltinimų dėl šiandien neteisingai traktuojamos lietuvybės, nes D.Grybauskaitės prezidentavimo metu žiniasklaida ir mokslas visuomenei beveik nepateikė jokio tautinio turinio. Blogai, kad istorikai LDK dabar jau vaizduoja kaip ES prototipą, o spaudoje ir televizijoje nūnai atkartojamas sovietinis nupolitintas lietuviškumas. Ir – naujiena apie gintarą: pasirodo, kad kažkada Lietuvoje jis buvęs turtas, kurį dabar galima būtų prilyginti naftai. Nuoširdžiai nesupratau, ką norėta šiuo teiginiu įrodyti. Nespėjau pamąstyti, nes kitas kalbėtojas staiga prašneko apie žiaurias šiandienos kovas prie atminimo lentų Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai. Teigta, kad neteisingai tos lentos traktuojamos: ne iš tautiškumo pozicijų. Po to buvo išbartos lietuviškas mokyklas puošiančios freskos su angliškais užrašais. Ir darsyk supeikti istorikai, vis nerandantys laiko parašyti vadovėlio apie sovietinę okupaciją. Ir t.t.

Ir dar daug apie anglicizmus šnekėta. Bet ne viskas, nes į konferenciją neatvyko Kalbos komisijos pirmininkas. O jei būtų atvykęs? Kiek dar būtų užsitęsę?

Teisingų minčių tame minčių chaose tikrai būta. Tik gaila, kad prieš dvi dienas buvau vienintelis to kanalo (vadinasi jis „Seimas tiesiogiai“) žiūrovas.

Tiesiogiai? Nelabai: laida įrašyta 2019-aisiais.