Sėkmės kodas – nežinomas

Labai retai, bet būna tokių dienų, kai įžeistas pasijunta vos ne kas penktas Lietuvos gyventojas. Ta diena yra šiandien, nes būtent nuo šiandien lietuviams nebetaikoma išimtis: atvykę į Latviją, jie jau privalės laikytis privalomos dviejų savaičių izoliacijos.

Suprantu skaitytoją: penktadieniais jis laukia daug smagesnės informacijos už tą, kuri iki gyvo kaulo atsibodusi ir kuria nieko naujo nepasakoma. Tačiau linksmai šnekėti nepavyks: nes draudimo išvakarėse tai nepavyko ir LRT laidos „Dienos tema“ vedėjui Raigardui Musnickui.

Į studiją ponas Raigardas pakvietė du žinomus veidus – VU profesorių Vytautą Kasiulevičių ir vyriausiąją šalies epidemiologę Loretą Ašoklienę. Ir visai nesunku atspėti, ko gi jis svečių paklausė: jis paklausė, kas gi atsitiko, kad latviai vienašališkai nusprendė karantiną ne tik lietuviams, bet ir estams taikyti? Visi naujienomis besidomintys 9 valandą vakaro atsakymus jau žinojo: skelbiama tai buvo nuo pietų. Ir elektroninėje spaudoje, ir per radiją. Bet vis vien atsirado naivuolių (tokių, kaip ir aš) tikinčių, kad profesorius ar epidemiologė kažką naujo pasakys. Bet epidemiologė ir profesorius nieko nepasakė. Tiesa, būkime objektyvūs: vienas skaičiukas buvo naujas. Pasirodo, Latvijoje  susirgimų COVID-19 (skaičiuojant šimtui tūkstančių gyventojų) fiksuota keturiskart mažiau nei Lietuvoje. „Nežinau, kodėl taip yra“, – pasakė profesorius. „Niekas tų pokyčių nesupranta“, – pasakė vyriausioji epidemiologė. O toliau jie darsyk papasakojo tai, ką ir be jų žinojom. Pavyzdžiui, kad Latvijoje žmonės kitaip pasiskirstę: 30 procentų šalies gyventojų reziduoja Rygoje. Arba tai, kad mūsų medicina paremta draudimais, o Latvijos – tik rekomendacijomis.

Žinoma, Raigardas Musnickas laidos svečiams gražiai padėkojo. Buvo matyti, kad pats nejaukiai po tokio tuščio pasišnekėjimo jautėsi. Ir dar jautei, kad tema laidos vedėjui visai neįdomi, kad kažkas, matyt, nurodė ta tema vėl pašnekėti.

Apie tokią visiškai tuščią minilaidelę gal ir aš nerašyčiau, nes tema atrodo išsemta. Bet ar iš tikrųjų išsemta? Tą patį vakarą „perbėgau“ užsienio TV kanalus. Apie COVID-19 nešnekėjo tik Baltarusija. Prancūzai tą vakarą pandemijai skyrė valandą. Vokiečiai rodė ligonines. Rusai gyrėsi puikiaisiais jų išrastais skiepais, o BBC tuos rusiškus nepatikrintus skiepus malė į miltus.

Kai visa tai pamačiau, užpuolė didžiulis noras padėkoti piliečiui (pilietei?), kuris R.Musnickui paliepė „apie tai“ pašnekėti. Ir nors visa širdimi nemėgstu lietuviškosios sveikatinimo propagandos, pagalvojau, kad ji dar ir dabar per mažai dėmesio COVIDui skiria, nes visą šią savaitę – vos ne kas antrą dieną ir vis kitu metu – įdomusis  „Discovery“ skiria ilgam, truputį nuobodžiam ir gerokai nemaloniam filmui, kuris vadinasi visiškai neoriginaliai: „Pasaulis pavojuje“.

Iš dalies – tendencingas filmas, nes jame tik viena kaltininkė – pandemiją į pasaulį paleidusi komunistinė Kinija. Bet kai sužinai, kiek Kinijos piliečių – gydytojų, tyrėjų ir žurnalistų – negrįžtamai dingo (nes apie ilgai slėptą epidemiją norėjo paviešinti), kai klausaisi eilinių kinų pasakojimų apie klastotą pandemijos statistiką ir tūkstančius slapta palaidotų (kur jų kapai, nežino net artimiausi giminės), tuomet imi galvoti, kad ir mes galvoti apie tai nenorim. Ne todėl, kad atsibodo, o todėl – kad nežinom.

Pavyzdžiui, kad Ekvadore radosi nauja profesija – už dešimtį dolerių jos atstovai suras tavo artimąjį bendroje lavonų krūvoje. Pavyzdžiui, kad Brazilijos televizija žiūrovams visą birželį bruko reportažus, kuriuose teigta, kad žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Pavyzdžiui, kad Italijos ligoninėse nuo pandemijos mirusieji buvo net keletui parų paliekami šalia tebesergančių. Pavyzdžiui, kad JAV ir šiandien kilnojamųjų (?) morgų eilė daugiau nei puskilometrį nusidriekusi…

Na, simpatija mūsų sveikatos ministerijai mane būtų sunku įtarti. Ypač po to, kai netvarką mūsų poliklinikose sukūręs lietuviškasis ministras viešai pripažino, kad kartu su Vyriausybe jau buvo suplanavęs ne tik lavonus vežiosiantį transportą, bet ir naujų kapaviečių vietas. Neatsakė į klausimus profesorius. Neatsakė epidemiologė. Ir aš jums niekaip negaliu atsakyti: kas gi apsaugojo Lietuvą?

Apvaizda? Ar ypatybė, kurią kažkada – tikrai labai seniai, bet tikrai – apibūdino šviesaus atminimo ilgametis finansų ministras Romualdas Sikorskis? Tai jis kažkada lietuviškąjį paklusnumą įvardijo kaip avių bandos mentalitetą. Gal tas mentalitetas mus gelbėja ir dar gelbės?

Niekas Lietuvoje (ir profesūra taip pat) nesupranta, kaip didžiuliu užkrato židiniu netapo sausakimšoji Palanga. Niekas nesupras, jei paaiškės, kad ir po visuotinio rugsėjo pirmosios chaoso išliksim „gerai su pandemija besitvarkančia šalimi“.

Beje, chaosas sveikatos apsaugoje nuteikia ramiau nei nauja LRT laida „Kodas: 30“.