Sprogimai, lėktuvų grobimai ir oro prognozė

Jeigu jūs tą programą matėte labai seniai, tai iškart padarysime net keturias išvadas: arba jūs neturite kabelinės televizijos, arba esate tikras Lietuvos patriotas, arba – tikrai nesijaučiate atsparus propagandai. Kiek juokinga ketvirtoji išvada: visai gali būti, kad einate anksti miegoti, nes atsitiko štai kas: protingiems piliečiams televizinės pagyros ir netiesa, sklindanti iš ekrano, vieną dieną taip atsibodo, kad – tos programos visiškai uždrausti neišdrįsę – jie ją iš žiūroviškiausio laiko perkėlė į patį vidurnaktį. Ir net šiek tiek tolėliau.

Daugiau kaip prieš trisdešimt metų Lietuvos žiūrovai tą programą vadino keistokai. Sakydavo, kad joje viskas yra apie JĮ. Ir dar šiek tiek apie orą. Nuovokiausieji ir amžiumi vyresni jau atspėjo. Ta programa būdavo – kaip ir šiandien – transliuojama iš Maskvos ir vadinosi „Vremia“ („Laikas“).  Bet noriu būti dar tikslesnis: nežinau, kaip yra šiandien, bet, daugiau kaip prieš trisdešimt metų lankydamasis Ostankine, sužinojau, kad tokių programų Maskvos studijose per parą įrašoma ne viena, o net dvylika. T.y. skirtinga programa (karkasas, žinoma, likdavo tas pats, pagrindinis herojus – irgi), na, o visa kita pritaikydavo regionams. Nes gi visai neįdomu „pribaltams“ (tuomet jie mus taip vadino), kaip kyla nauja karvidė Udmurtijoje. O vietoje Uzbekijos medvilnės rinkėjų mums jie pasakodavo, koks yra žuvies turtingas Rygos priestočio turgus. Juokingiausia, žinoma, kad tuomet jis visiškai nebuvo turtingas. Bet slavams atrodė pavyzdinis, kaip ir naujas Lietuvos energetikų miestas, tuomet vadintas Sniečkumi (jaunimui: dabar tai Visaginas).

Ir atrodytų, daugiau nebėra ką pasakoti, nes istorijon nugarmėjo ne tik Sniečkus, bet ir visa keistai vadinama valstybė – SSSR. Daug kas pasibaigė ir nusibaigė. Bet, kaip keista bebūtų, programa „Vremia“ liko.

Net neabejoju, kad rasis ponų, kurie, kalbėdami apie tą vis dar išlikusį atavistinį TV darinį, bandys jį pateisinti demokratiniu mūsų požiūriu į žiniasklaidą arba remsis žodžio laisvės postulatais. Bet taip nėra. Nes dabar, kai TV galimybės leidžia bet kurią programą stebėti vien tik mums tinkamu laiku, sociologiniai tyrimai rodo, kad žiūrinčiųjų gretos šiek tiek sutankėjo.

Bet ar jūs tikite apklausomis, kurios rengiamos, telefonu klausinėjant, ar einame į bažnyčią? Visi iki vieno tikina, kad eina (nes taip ir savo sąžinę nuramina). O kai jų klausia, ar žiūri „Vremia“, jie būtinai atsako, kad šito – tai jau ne: niekaip ne!

Na, o jei jūs tikrai nežiūrit, tai privalau jums apie tą programą papasakoti. Kad tikrai ir galutinai nebenorėtumėte žiūrėti.

Kaip buvo, taip ir liko: viskas (beveik viskas) apie JĮ (V.Putiną). Ir šiek tiek apie orą. Pastarosiomis dienomis – daug informacijos apie Minske priverstinai nuleistą „Ryanair“ lėktuvą. „Vremios“ pateikti „faktai“: broliai baltarusiai išgelbėjo į teroristų grėsmę patekusį lėktuvą; iš lėktuvo Minske išvestasis – nei koks blogeris, nei žurnalistas: tai perversmą broliškoj šaly rengęs teroristas. TV komentatoriaus žodžiai: „Iš teroristų purvinų panagių turime iškrapštyti ten susikaupusį purvą!“ Ir su jokia logika nesietina kito komentatoriaus citata: „Ką tik Amerikos spaudoje perskaičiau štai apie ką: jei Baltarusija įsiverš į Ukrainą (???), tai šeštasis JAV laivynas iškart atsiras prie… Baltarusijos krantų! (Turbūt daug kas norėtų pamatyti tą Baltarusijos krantą. Bet nepavyks, nes jo nėra). Ir dar „piloto“ nuomonė: iki Minsko lėktuvui skristi reikėjo tik 16 minučių, o iki Vilniaus – daug ilgiau (mūsų spauda rašė, kad Vilnių laineris galėjo pasiekti per 8 minutes).

Kitos „Vremia“ naujienos: apie rusų mokslo pasiekimus: „Kažkada jie buvo prisijungę prie JAV sekretorės Madlenos Olbrait smegenų. Galėtų ir dabar prie Bideno smegenų prisijungti. Bet nėra tikslo: vis vien susitikimo metu Putinas Bideną suės…“ Na, tiesiogine prasme gal ir nevalgys. Bet kas žino? O štai, anot garsaus propagandisto D.Kiseliovo, „prie Makrono smegenų prisijungti net neverta: jo smegenys – seniai nebegyvos!“

Taigi. „Vremia“ spaudžia „gazą“: rodo dešimties metų senumo filmą apie tai, kaip vėžiu sergantis 9–10 metų berniukas dovanoja Putinui savo piešinį. Kokia proga toks senas ir kai ką lietuviams primenantis filmas rodomas? Ogi ta proga, jog Rusijos prezidentas vaikų dienos proga pareiškė, kad pastatys dar daug daug ligoninių.

O paskui „Vremia“ parodo nusikaltėlius: jaunus vaikinus, kurie – tarsi juokaudami – o gal visai nejuokaudami – į vadinamąjį Nemirtingąjį pulką (t.y. tarp kare žuvusiųjų didvyrių) įkomponavo Hitlerio ir Gebelso nuotraukas. Už „šposą“ vyrukams žadama po dešimtį metų kalėjimo.

Pabaigoje – dar du nevykusiai sukomponuoti siužetai: vienas – apie dujotiekio sprogimą naujame name, o kitas – apie nemokamai į kaimą atvestas dujas.

Pačiame gale, žinoma, ir – apie orą!