Kiek mums kainuos skalūnai?

Skalūnų dujos, angliavandeniliai, kartais – tiesiog skalūnai. Tai bene populiariausi žodžiai pastaruoju metu Seimo bei žiniasklaidos diskusijose.
Kas slypi už šių žodžių? Ar visuomenei pateikiama šios problemos esmė, ar tik lobistiniai interesai?Aplinkos apsaugos komitetas dar vasario mėnesį priėmė sprendimą, nepalankų agresyvias, aplinką žalojančias skalūnų dujų gavybos technologijas Lietuvoje norinčioms taikyti verslo kompanijoms ir jų veiklą stumiantiems politikams. Rėmėmės Europos Komisijos, Europos Parlamento užsakymu atliktomis Vakarų Europos mokslininkų studijomis, Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros tyrimais. Pabrėžėme, jog dabartiniai Lietuvos įstatymai visiškai nepritaikyti tokiai naujovei Europoje, kaip hidraulinio plėšymo žemės gelmėse technologija. Kad būtų dar aiškiau – juk čia mūsų žemė ir mūsų turtai – kreipėmės į Lietuvos Mokslų akademiją, kad akademikai pateiktų ir savo nuomonę.Kol mokslo komisija dirbo, skalūnų dujų lobistai nesnaudė. Aplinkos apsaugos ministras – kyla vis daugiau abejonių, ar tikrai APLINKOS APSAUGOS? – nusprendė nuvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir parvežti mums gerąją Pensilvanijos patirtį. Pensilvanijos, kurioje esą nėra jokių problemų dėl aplinką žalojančių technologijų. Negana to, pasikvietė į Lietuvą lektorių iš Pensilvanijos, plačiai pristatytą kaip žinomą mokslininką, kuris turėjęs dar sykį įtikinti hidraulinio plėšymo nauda sukviestus į ministeriją mūsų geologijos profesorius, politikus bei žurnalistus. Vėliau paaiškėjo, jog garsus mokslininkas tėra universiteto informacinio centro apie skalūnų dujas vadovas, o tą centrą jau daug metų finansiškai remia – taip, „Chevron“ kompanija. Mokslininko išsilavinimas – viso labo bakalauro diplomas žemės ūkio srityje, jis neturi mokslinių darbų nei laipsnių. Pagrindinis darbas – rengti skalūnų dujų gavybą populiarinančias prezentacijas. Galbūt todėl ir į nepatogius klausimus lektoriui buvo nepatogu atsakinėti. Pavyzdžiui, kaip galima paaiškinti kitų, tikrų, mokslininkų iš JAV Cornelio universiteto tyrimą, kuris nustatė, jog net 7 procentai per pastaruosius ketverius metus Pensilvanijoje atliktų hidraulinio plėšymo gręžinių yra defektyvūs, sukėlę metano dujų nuotėkas ir toksiškais chemikalais užteršto technologinio vandens išsiliejimus. Arba, kodėl nutylima istorija apie mažą Pensilvanijos Dimocko miestelį, kurio žmonės padavė vietos gręžimo kompaniją į teismą ir laimėjo, nes teismas nustatė, jog šio miestelio geriamas požeminis vanduo buvo užterštas būtent dėl atliekamų gręžinių.Lietuvos akademikai, nepaisant stipraus lobistinio spaudimo viešoje (o galbūt ir ne viešoje) erdvėje net iš Prezidentūros, vis tik sugebėjo parengti išsamias išvadas, paremtas naujausiais Europos Sąjungos bei JAV tyrimais, Lietuvoje sukaupta geologinių darbų patirtimi.Išvados įvertino skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos perspektyvas Lietuvoje. Dėl pramoninės gavybos – atsakymas negailestingas. Hidraulinio plėšymo technologijos, naudojamos ilgą laiką, sukels neišvengiamą ir nepataisomą ištisinį žemės gelmių suardymą, pažeis gamtinį karkasą. Gavyboje naudojami dideli kiekiai technologinio vandens, kurio didžioji dalis kartu su toksiškais chemikalais vėliau palaidojama ir lieka žemės gelmėse, per ilgą laiką gali pakenkti aukščiau slūgsantiems požeminiams vandenims.Tačiau ši, baisioji, išvadų dalis ne itin sudomino žiniasklaidą, nes jai buvo pamėtėta daug linksmesnė (kabutėse) išvada: skalūnų dujų žvalgyba – galima!Gaila tik, kad niekas taip ir neparašė, kokias sąlygas kelia mokslininkai, kad žvalgyba būtų galima numatytose teritorijose, kuriose ne tik gyvena žmonės, bet yra vienas rezervatas, du regioniniai parkai, apie dvidešimt biologinei įvairovei ir paukščių apsaugai svarbių plotų. Svarbiausia sąlyga – privalomas Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimas ne tik konkrečiai gręžimo aikštelei, bet ir visiems numatytiems plotams. Paklausite, kaip? Iki šiol to nebuvo? Nebuvo. Naftos kompanijos gauna leidimą žvalgyti, išgauti ir parduoti mūsų turtą be jokių konkrečių poveikio aplinkai tyrimų.Skalūnų dujų lobistams labai nepatinka ir žodžiai Aarhuso konvencija. Jos Lietuva privalo laikytis, vadinasi, Žygaičių ir kitų bendruomenių žmonės ne tik turi būti išsamiai informuoti, bet ir įtraukti į sprendimų priėmimą, tai yra būtina gauti šių žmonių sutikimą. Kol kas bendruomenės priverstos protestuoti mitinguose, mainais pelnydamos tik suinteresuotų politikų ir stambiojo verslo patyčias.Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų parengto nutarimo, jog būtų paskelbtas moratoriumas visiems darbams, susijusiems su skalūnų angliavandeniliais, kol nebus tinkamai pataisyti Lietuvos įstatymai. Nė kiek neabejoju, kad lobistai stengsis prastumti kitą nutarimą, kuris nekeltų grėsmės „Chevronui“. Stebėkite balsavimą. Komentaras Žinių radijui