Dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvos piliečiai

Europos šalys vis dažniau keičia pilietybės įstatymus, suteikdamos daugiau galimybių įgyti dvigubą pilietybę.Ar mums Pilietybės įstatymo keitimas dar aktualus?
Tai, kad šiuo metu Seime pateikti keli Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo pasiūlymai dėl galimybės įgyti dvigubą pilietybę, nėra atsitiktinumas. Pilietybės išsaugojimas ar netekimas, įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvoje yra rimta problema. Kodėl? Ne vien dėl to, kad nepelnytai atstumiame Lietuvos piliečius, išvykusius į svečias šalis ir dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių priėmusius kitos šalies pilietybę. Svarbus ir kitas aspektas: negalintys turėti dvigubos pilietybės yra nevienodi. Nes vienos valstybės viešina, kad suteikė kitos šalies piliečiui pilietybę, o kitos šalys tai griežtai slepia. Todėl vieni netenka Lietuvos paso, kai tik apie tai sužinoma, o kiti gali turėti ir kelis pasus, neturint apie tai žinių paso atėmimo nuostatos nerealizuojamos. Dviprasmiška situacija – tas pats įstatymas taikomas nevienodai dėl visiškai nenumatytų jame priežasčių!Pasižiūrėkime, kaip elgiasi Europos šalys. Nesunku įžvelgti tendenciją: pastarąjį dešimtmetį vis daugiau Europos šalių įteisina dvigubą pilietybę. Pilietybės įstatymo keitimas, toleruojant dvigubą pilietybę, numatant atskirus atvejus, kai turima pilietybė neprarandama, įgijus kitos šalies pilietybę, tai tampa įprasta. Danija 2004 metais patvirtino naują konsoliduotą Pilietybės įstatymo redakciją, joje atsirado naujos nuostatos, įstatyme galima įžvelgti bendrą tendenciją, kad netekus pilietybės be asmens valios išraiškos, išlieka galimybė ją susigrąžinti. Nyderlandų piliečiai iki 2003 metų prarasdavo pilietybę, įgiję kitos valstybės, tačiau minėtais metais buvo priimtos įstatymo pataisos, kurios numatė tam tikras išlygas ir atvejus, kai pilietybė neprarandama. Naują Pilietybės įstatymą 2003 metais priėmė ir Suomija. Jame visiškai pripažįstama dviguba pilietybė, kuri iki tol buvo nepripažįstama. Švedija tai padarė 2001 metais, įgyvendindama esminę pilietybės reformą, kai galimybė turėti dvigubą pilietybę suteikiama beveik visais atvejais. Neblogą pilietybės reguliavimo modelį įgyvendino lenkai. Jiems ne taip svarbu, kiek žmogus turi pilietybių, tačiau jeigu jis turi Lenkijos pilietybę, pripažįstama, kad su visomis teisėmis ir pareigomis jis yra Lenkijos pilietis. Vokiečiai visiškai nedaro problemų dėl dvigubos pilietybės, jeigu asmuo yra šveicaras, ES ar NATO šalies pilietis.Turbūt nereikėtų aiškinti, kad esame kitokie, ir Lietuvos visuomenė dar nepasiruošusi tokioms permainoms. Gyvename toje pačioje Europoje, tad ir mūsų visuomenės nuostatos nėra kažkuo labai atsiliekančios ir mažiau civilizuotos nei kitų ES šalių. Dauguma Lietuvos visuomenės pritaria Konstitucijos pataisoms, kurios leistų Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Neseniai Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje buvo pristatyti kovo mėnesį atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai, jie parodė, jog pritariančių yra 55 procentai. Teigiamas nuostatas šiuo klausimu reiškia ir kairiųjų, ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai. Kasmet pritariančių dvigubos pilietybės nuostatai daugėja – per paskutiniuosius metus padaugėjo 7 procentais, nepritariančių sumažėjo 11 procentų. Lietuvoje visų tautybių gyventojai labiau palaiko negu nepalaiko dvigubos pilietybės idėją.Suprantama, yra baimių, kurios turi pagrindą, tad įstatymo pataisos turėtų garantuoti, kad nebus nė menkiausio pavojaus mūsų tautos išlikimui. Tačiau nemanau, kad priėmus liberaliau dvigubą pilietybę reglamentuojantį įstatymą iš karto plūstels tūkstančiai kitos šalies piliečių su pretenzijomis tapti Lietuvos piliečiais.Kas galėtų nutikti jį priėmus? Pirmiausiai mes susigrąžintume tuos žmones, kurie buvo nepelnytai praradę pilietybę, ir tai pašalintų susidariusias grėsmes lietuvių tautos mažėjimui. Visuomenės raida nėra užbaigtas procesas, keičiasi laikai, kartu kinta gyvenimo būdo ypatumai, santykiai tarp žmonių ir valstybių. Negalime užsidaryti ir apsitverti nuo savo tautiečių, turime atsikratyti nepagrįstų baimių ir išmokti užkirsti kelią istoriškai susiklosčiusioms realioms.