Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nuo lapkričio 1 d. keičiasi Lietuvos pašto laiškų ir siuntų apmokestinimo tvarka. Dauguma smulkių siuntų, kurios iki šiol buvo gabenamos kaip laiškai, pavieniams klientams brangs. Tokia žinia šokiravo tuos, kuriems pašto paslaugomis prireikia pasinaudoti dažnai. Tačiau pašto atstovai įsitikinę, kad tiesiog įvedamas „aiškus laiško standartas“ ir nuo šiol klientai gaus kokybiškesnę paslaugą.
„Tauragės kurjerį“ pasiekė pasipiktinimo pilnas laiškas, kurio autorė skatina „pasidomėti permainų Lietuvos pašte legalumu“.
Laiške rašoma, kad nuo lapkričio 1 d. Lietuvos paštas „nebeleis siųsti smulkiųjų paketų, t.y. prieš pat Kalėdas žmonės negalės išsiųsti jokių smulkių daiktų. Smulkieji paketai yra apibrėžti Lietuvos pašto įstatyme: tai nedidelės siuntos (iki 50, 100, 500 g, daugiausia gali būti iki 2 kg), taigi jų panaikinimas yra šio įstatymo pažeidimas. Tiesa, bus galima nedidelius daiktus išsiųsti, tačiau tik kaip siuntinį – t.y. keliasdešimt kartų brangiau.
Negana to, kad panaikindamas smulkiuosius paketus paštas pažeidžia įstatymą, klientus jis taip pat verčia pasirašyti sutartis, kurias pasirašius neva ir toliau bus galima siųsti smulkiuosius paketus (tačiau tai žadama tik žodžiu – sutartyje toks punktas nėra įtrauktas). Už šią sutartį reikalaujama mokėti 300 litų, kurie bus grąžinti tik tuomet, jei klientas nuspręs nutraukti sutartį.
Jei šios sutartys iš tiesų galios, žmogus, nepasirašęs sutarties, už 51 g sveriantį paketą, norėdamas išsiųsti jį į užsienį, turės mokėti 60,66 Lt, o pasirašęs sutartį – tik 2,60 Lt. Tai pažeidžia Lietuvos pašto įstatymo dalį, kurioje nurodoma, kad visiems paslaugos naudotojams turi būti taikomi vienodi tarifai“.
Laiško autorė įsitikinusi, jog teigdami, neva kitose šalyse smulkiųjų paketų nėra, pašto atstovai meluoja. Didžiojoje dalyje šalių ir visose Europos Sąjungos šalyse leidžiama siųsti smulkiuosius paketus. Moteris melu laiko ir pašto atstovų teiginį, esą šias permainas paskatino tai, kad žmonės siuntinėdavo didelius daiktus, pvz. muzikos instrumentus arba automobilio sparną. „Tai yra visiška netiesa, nes šie daiktai negalėtų pakliūti į smulkiųjų paketų kategoriją, mat smulkiaisiais paketais laikomos tik siuntos iki 2 kg svorio“, – rašo moteris.
Laiške tvirtinama, kad naujos kainos, kurias už siuntimą turės mokėti klientai, neatitinka Lietuvos ekonominės situacijos ir yra brangiausios pasaulyje – esą tiek nekainuoja netgi siuntimas tokiose brangiose pasaulio šalyse kaip Norvegija arba Japonija. „Kalėdų metu tai tikras smūgis žmonėms, kurie negalės išsiųsti dovanėlių savo užsienyje esantiems draugams ir artimiesiems“, – teigia ji ir kainų palyginimui prideda keletą pavyzdžių. Pvz., daikto iki 100 g siuntimas į užsienį iš Lietuvos – 60,66 Lt; iš Latvijos – 0,99 lato (5 litai); iš Lenkijos – 9 zlotai (9 litai); iš Anglijos – 3 svarai (12 litų); iš Vokietijos – 1,45 euro (5 litai).
Akcinės bendrovės Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė, paprašyta pakomentuoti šį laišką, tą pačią dieną atsiuntė atsakymą: „Pašto paslaugų kainos nuo š. m. lapkričio 1 d. nebus keičiamos. Tiek laiškų, tiek siuntinių, siunčiamų Lietuvoje ar į užsienio šalis, siuntimui bus taikomi tie patys tarifai, kaip ir šiuo metu.
Esminis pokytis yra tas, jog Lietuvos paštas, siekdamas užtikrinti kokybišką siuntų pristatymą, nuo lapkričio 1 dienos didesnes siuntas siųs kaip siuntinius. Tai leis gyventojams teikti kokybiškesnę siuntų pristatymo paslaugą, nes kiekvienas toks siuntinys bus registruojamas. Iki šiol gyventojai iki 5 kg sveriančius įvairius daiktus siųsdavo kaip pašto korespondenciją, t.y. kaip laiškus. Nuo lapkričio 1 dienos yra įvedamas aiškus laiško standartas. Laiškais bus laikomos siuntos iki 2 kg ir ne didesnių išmatavimų nei 350×260×20 mm. Jei gyventojo siunta neviršys 2 kg ir atitiks laiškams taikomus išmatavimus, ir toliau tokią siuntą bus galima siųsti kaip ir iki šiol.
Iki šiol gyventojai kaip laiškus siųsdavo tokius daiktus kaip drabužiai, avalynė, įvairi buitinė technika, maisto gaminiai ir pan. Neretai gyventojai tokių siuntų neregistruodavo, dėl ko vėliau kildavo įvairių nesusipratimų. Pavyzdžiui, gyventojas neregistruotu paštu siuntė šakotį, kuris dėl netinkamos siuntos pakuotės transportavimo metu buvo pažeistas. Kadangi daiktas buvo siunčiamas kaip neregistruota korespondencija, Lietuvos paštas tokiu atveju net neturi galimybių klientui atlyginti patirtos žalos. Nuo š. m. lapkričio 1 d., siekdami apsaugoti klientų interesus, tokias siuntas registruosime kaip siuntinius. Nutikus taip, jog transportavimo metu būtų pažeistas siuntinio turinys, siuntos siuntėjas galėtų tikėtis žalos atlyginimo. Taip užtikrinsime kokybiškesnį paslaugos teikimą.
Kitas privalumas tas, jog registruoti siuntiniai turi individualų kodą, kuris leidžia sekti siuntos judėjimo kelią. Tai reiškia, kad siuntos siuntėjas Lietuvos pašto internetinėje svetainėje nuolat galės stebėti, kuriame taške yra siunta. To nebuvo galima daryti, kai buvo siunčiama neregistruota korespondencijos siunta.
Tokia praktika, kai yra aiškiai apibrėžiamas laiškų svoris ir matmenys jau ne vienerius metus taikoma užsienio šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje“.
