Rinkliavai įvesti reikalingas politinis sprendimas

Praėjusiais metais šalyje prasidėjo aršios diskusijos dėl kai kurių miestų ir rajonų tarybų priimtų sprendimų visuotinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuoti ne pagal gyventojų skaičių, kaip anksčiau, o pagal turimo būsto plotą, kai kur išimtis padaryta tik verslui – nuspręsta apmokestinti pagal faktiškai sukauptų atliekų kiekį. Šiuos klausimus nagrinėjo rajonų teismai, o praėjusią savaitę galutinį verdiktą tarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Leonas Leikus džiaugiasi, kad nieko nereikės keisti – pasirinktas rinkliavos apskaičiavimo modelis neprieštarauja minėtam teismo sprendimui.
Visiems vienoda tvarka Teismas pasisakė, kad vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti skaičiuojama arba pagal gyventojų skaičių, arba pagal būsto plotą, arba pagal sukauptą atliekų kiekį, tačiau rinkliava visiems turi būti skaičiuojama pagal tą patį principą, niekam, taip pat ir verslui, negali būti daroma jokių išimčių. Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d., sprendimo priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems atliekų turėtojams, išskyrus teikiantiems komercinės paskirties ir viešąsias paslaugas, rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kovo 29 dieną paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Būtų grėsę nemaži nuostoliai – Mes ne tik neįkliuvome į teismo spąstus, bet ir nuostolių išvengsime, nes teismas nepasisakė prieš rinkliavos apskaičiavimą pagal turimo nekilnojamojo turto plotą. Rajono Taryba dar nėra priėmusi sprendimo dėl visuotinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, o mūsų parengti projektai neprieštarauja kovo pabaigoje priimtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, todėl jų nereikės keisti. Pavyks išvengti ir nuostolių, mat ruošdamiesi visus atliekų turėtojus apmokestinti pagal turimą nekilnojamąjį turtą įsigijome programą, pirkome nekilnojamojo turto duomenis, sumokėjome 60 tūkstančių litų, – „Tauragės kurjeriui“ sakė L.Leikus. Gyventojų pasipiktinimą sukėlė šalyje įgyvendinama nuostata, kad mokestis už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokamas pagal turimo būsto plotą, o ne pagal gyventojų skaičių, kaip buvo skaičiuojama daugelį metų. Juk teršia žmogus, o ne kvadratiniai metrai. Tokiu būdu skaičiuojant, vienišius, gyvenantis erdviai, mokės daugiau už didelę šeimą, turinčią vieno kambario butelį. Bet toks modelis pasirinktas todėl, kad šalyje dalis gyventojų dažnai migruoja, nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos. Niekas nežino, kiek žmonių gyvena viename ar kitame būste, todėl dalis gyventojų šios rinkliavos gali išvengti. Tačiau būstų savininkus ir plotus galima nustatyti pagal registro duomenis.TRATC direktorius L.Leikus sako, kad toks teismo sprendimas – gera išeitis daugeliui regioninių atliekų tvarkymo centrų. Įvedus visuotinę rinkliavą kai kam reikės mokėti netgi mažiau. Daugiau mokėti gali tekti tik didelių būstų savininkams, kuriuose gyvena vienas ar du asmenys. Nėra pagrindo baimintis ir nuosavų namų savininkams, kurie sudarydavo sutartis su komunalininkais, nes mokestis bus skaičiuojamas už plotą iki 100 kvadratinių metrų. Tokia tvarka nepatinka tiems, kurie tokių sutarčių nesudaro, savo atliekas veža į konteinerius prie daugiabučių namų, į pamiškes, pakeles, paupius. Pasak TRATC vadovo, net pagal atliekų susikaupimo kiekį galima nustatyti, kurie konteineriai yra itin „mėgiami“, – tai prie Vytauto g. 85, ties J.Tumo-Vaižganto g. 120 esantys konteineriai ir kiti, stovintys arti gatvių. Rinkliavos įvedimo nebeatidėlios Kituose Lietuvos regionuose visuotinė rinkliava už taršą įvesta jau gerokai anksčiau, o Tauragėje vis atidėliojama: žadėta pernai vasarą, nuo šių metų pradžios, dabar – nuo šių metų liepos. Tam reikia tinkamai pasiruošti ir priimti politinį sprendimą.L.Leikus teigia, kad TRATC iki to laiko bus pasirengęs – bus baigtas dar šių metų vasarį pradėtas atliekų vežėjų konkursas. Keturiose apskrities savivaldybėse konkurso būdu reikia parinkti po vieną atliekų vežėją. Tarptautiniame konkurse dalyvavo net 37 vežėjai iš visos Lietuvos ir Rygos. Dabar vyksta skaičiavimai ir susirašinėjimai su konkurso dalyviais.Į tiesų klausimą, ar tiki, kad nuo šių metų liepos bus įvesta visuotinė rinkliava už atliekas, nes politikai prieš savivaldybių rinkimus gali vengti erzinti gyventojus nauju mokesčiu, L.Leikus atsakė:– Reikia tikėti, o mes būsime pasirengę. – Kituose regionuose šis mokestis buvo įvestas anksčiau, kokios jo pamokos? – paklausiau.– Į sąvartynus vežamų atliekų kiekis padidėja 15–20 procentų, mažiau teršiama aplinka, nes mokant už atliekas gali jas išpilti į bet kurį konteinerį, neverta kažkur vežti, teršti aplinką, – sakė L.Leikus.Tačiau, pasak L.Leikaus, kai kuriuose regionuose kyla nemažai konfliktų su vienkiemių gyventojais. Jie atsisako mokėti, jei vežėjai negali pasiekti jų sodybų. Todėl, L.Leikaus teigimu, kaimuose patogiose vietose kai kur reikėtų statyti didesnius konteinerius, kad jais galėtų naudotis keleto sodybų gyventojai. Šią sniegingą žiemą atliekų išvežimas kai kur dėl neišvažiuojamų kelių sumažėjo perpus. Gavo pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Naujasis Leikiškės sąvartynas atiduotas naudoti baigiantis 2008 metams. Pirmieji specialūs automobiliai su atliekomis čia pasirodė 2009 metų sausį. Per metus į sąvartyną atvežta 21 tūkstantis tonų atliekų.Šių metų kovo 20 dieną iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos TRATC gavo pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Be jos centras negalėtų dirbti. – Regione su pavojingomis atliekomis nėra didelės problemos. Iš Tauragės rajono pesticidus išvežė vokiečiai. Pavojingų atliekų aikšteles eksploatuojame nuo 2006 metų, o licenciją gavome tik dabar. Norint ją gauti reikėjo ne tik viską tinkamai įrengti, bet ir finansinio garanto – 30 tūkstančių litų, saugomų mūsų banko sąskaitoje, – paaiškino L.Leikus.Jis niekaip nesupranta kai kurių gyventojų elgesio, kad jie stambiagabarites atliekas – baldus, buities techniką meta prie konteinerių, o padangas – į pagriovius, pamiškes, vietoje to, kad nereikalingus daiktus atvežtų į Paberžių gatvėje esančią aikštelę ir nemokamai priduotų. Mokėti už tokias atliekas privalo tik įmonės, bendrovės, įstaigos, gyventojai – tik tuomet, kai nori priduoti daugiau negu penkias automobilio padangas. Sąvartynai uždarinėjami su ES pagalba Pačioje netinkamiausioje vietoje, Šešuvies ir Jūros santakoje, kur kadaise stovėjo gynybinė pilis, 1970 metais be projekto buvo įrengtas sąvartynas. Netrukus mūsų rajono didžiausią gėdą uždengs maždaug aštuoniolikos metrų „kapas“. Ten dabar triūsia sąvartyno uždarymo konkursą laimėjusi UAB „Kauno regiono keliai“. Jis bus uždengtas žvyro, grunto, bentonito plėvelės sluoksniais (reikės 40 tūkstančių kvadratinių metrų plėvelės), užpiltas juodžemiu ir apželdintas. Sąvartyno uždarymas atsieis 3,2 milijono litų. – Sąvartynų uždarymą remia Europos Sąjunga. Bus uždaryti visi regiono sąvartynai. Jiems uždaryti buvo skelbiamas konkursas, kuris vyko kovą. Jame dalyvavo 62 bendrovės. Dabar vyksta dalyvių pasiūlymų vertinimas. Paskelbus konkurso rezultatus, visi regiono sąvartynai turės būti uždaryti per 27 mėnesius. Regione jų buvo 62, liko dar 55. Mūsų rajone maži sąvartynai buvo anksčiau likviduoti, dar yra likęs vienas nemažas – prie Skaudvilės, – pasakojo L.Leikus.