Ligoninės ekonomistei svarbiausia – sutarti su bendradarbiais

Kuo daugiau teko pažinti Reginą Gudjonienę, tuo labiau stebėjausi jos plačia veikla – Tauragės apskrities ligoninės vyriausioji ekonomistė ne tik kruopščiai atlieka jai priklausančias pareigas, bet ir rašo projektus gauti Europos Sąjungos paramai, kartais atlieka vertėjos iš vokiečių kalbos pareigas. Per keletą metų ji Mykolo Romerio universitete įgijo du magistro diplomus.
Mėgstama veikla užsiimti nesunku Pokalbį su Liūto ženklo atstove pradėjome nuo labiausiai nustebinusio fakto, kad keturiasdešimt ketverių metų aukštaitė iš Rokiškio rajono, Vilniaus universitete įgijusi prekybos organizatorės specialybę, taip gerai moka vokiečių kalbą, jog vertėjauja ne tik atvykus tauragiškių bičiuliams iš Rydštato, bet ir ligoninėje vykusioje tarptautinėje medikų mokslinėje konferencijoje. Regina tai paaiškino paprastai:– Pandėlio vidurinėje mokykloje mus vokiečių kalbos mokė mokytojas, dirbęs Berlyne, ir daug iš mokinių reikalavo. Kas norėjo, šią kalbą gerai išmoko. O aš buvau moksliukė, labai stengiausi, todėl universitete vokiečių kalbos mokytis nebereikėjo. Kai tauragiškiai užmezgė ryšius su vokiečiais iš Rydštato, perskaičiau skelbimą, kad reikalingas vertėjas, išdrįsau pasiūlyti savo paslaugas. Ir štai penkiolika metų tenka vertėjauti, kai jie atvyksta arba kai mūsiškiai važiuoja į Rydštatą, kartais pasitaiko ir kitų progų.Kalbantis su šia moterimi atrodo, kad viskas jai paprasta – vertėjauti, rašyti projektus, mokytis. Kol buvo sunkiau įsigyti gražesnių drabužių, pati juos modeliuodavo, megzdavo. Pasak Reginos, jei užsiimi tuo, kas reikalinga ir patinka, nesunku. Laisvalaikis – projektams rašyti ir šeimai palepinti Paklausta apie laisvalaikį Regina sako, kad mažai jo turi, mat dažniausiai tenka dirbti 12 valandų per dieną. Savo laiko tenka prisidurti ir rašant projektus. Be to, ketverius metus moteris studijavo magistrantūrą. Didžiausias malonumas – grybavimas, paprastai be poros kibirų miško gėrybių namo Regina negrįžta. Kasmet viena ar kartu su šeima apsilanko Rydštate – malonumą keliauti ir bendrauti su vokiečiais suderina su vertėjos pareiga. O šeimą palepina Kijevo kotletais, kokiais kadaise vaišindavosi senojoje Vilniaus „Neringoje“, ir bandelėmis su įvairiausiais įdarais. Mėgsta ir moka valgį gaminti ir dvyliktokė dukra Aušra, o šešiolikmetis sūnus Vidmantas – futbolo fanatikas, nuo šio rudens mokosi Šiaulių futbolo akademijoje, žaidžia „Napolio“ komandoje.Paklausiau, ar greitai aukštaitė pritapo Žemaitijoje, juk juokaujama, kad su žemaičiais nelengva, jie užsispyrę, o juk vyras – žemaitis.– Tauragėje gyvenu aštuoniolika metų. Pripratau greitai. Vėliau ir mama persikėlė į šį miestą, kad man patogiau būtų ja rūpintis. Jei žemaičiai labiau linkę dominuoti, tai aukštaičiai – nusileisti. Šeimoje būtinai vienas kitam turi protingai nusileisti, kitaip nebus sutarimo, – teigė Regina. Vyriausioji ekonomistė suskaičiuoja kiekvieną ligoninės centą, rengia projektus, kad būtų pritrauktos didelės investicijos, tačiau pati nėra materialistė. Pasak Reginos, nors daug dirba, su vyru didelių turtų nesukrovė, visko turi kaip tik tiek, kiek būtinai reikia šeimai. Svarbiausia – geri santykiai kolektyve Iki darbo ligoninėje Tauragėje Reginai teko dirbti trijose darbovietėse. Iš dviejų reikėjo išeiti dėl jų likvidavimo – Rajkoopsąjungos, Akcinio inovacinio banko, bet bedarbei būti niekada neteko.Jos nuomone, daug svarbiau, ne kokį atlyginimą gauni, o kokį darbą dirbi, ar jis tau mielas, įdomus, ar geri kolektyvo santykiai. Kur teko dirbti, visur pasisėmė ką nors gero, patirties ir žinių. Labai vertina vadovus, su kuriais teko dirbti, ypač Akcinio inovacinio banko skyriaus vadovą Voldemarą Daujotą ir buvusį ilgametį ligoninės direktorių Eugenijų Paleką.– Iš Daujoto gavau daug darbo ir gyvenimo pamokų, o Palekas – šiltas žmogus, geras vadovas. Galiu pasidžiaugti, kad po jo ligoninei ėmė vadovauti šauni jaunų vadovų komanda. Nors administracijos darbuotojų nedaug, dabar visus užgriuvę nemaži sunkumai, iš paskutiniųjų stengiamės gauti investicijų būtiniausioms problemoms spręsti, – tikino Regina. Planai ir vizijos Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ilgai ir daug bendravusi su vokiečiais Tauragės apskrities ligoninės vyriausioji ekonomistė R.Gudjonienė priėjo išvadą, kad būtina papildyti žinių bagažą – tapo Mykolo Romerio universiteto magistrante, studijavo ES politiką ir viešąjį administravimą. Šiemet tame pačiame universitete įgijo dar vieną magistro diplomą, specialybė – viešojo sektoriaus ekonomika. Šiuo metu du R.Gudjonienės parengti projektai įgyvendinami, dar ne vienas – galvoje. Įgyvendinus vieną projektą apskrities ligoninėje bus įrengtas šiuolaikinis traumų centras – rekonstruoti ir modernizuoti Traumatologijos ir Reanimacijos skyriai. Kitas projektas numato energetinių sistemų renovaciją, sienų šiltinimą, stogų keitimą, šildymo sistemos atnaujinimą. Kiekvieno projekto vertė – maždaug 3 milijonai litų.– Yra ketinimų modernizuoti Akušerijos-ginekologijos skyrių, įrengti dienos chirurgijos centrą, padidinti slaugos lovų skaičių, nes yra didelis poreikis, – sakė Regina.Paklausta, ar ligoninė turi planų pertvarkyti senąjį Akušerijos-ginekologijos skyrių, juk kolektyvas turi viziją pasistatyti priestatą ir į jį perkelti šį skyrių, R.Gudjonienė atsakė:– Dar nežinia, kaip viskas klostysis, nes visa tai turėtų būti įgyvendinta iki 2015 metų. Negali daryti, ką pagalvojęs, reikia gauti finansavimą, mūsų norus riboja tokių projektų valstybinis planavimas, bet ieškome įvairių fondų.