Ar moterys gali panaikinti karus pasaulyje?

Prieš keletą dienų pasaulyje ir Lietuvoje buvo minėta tarptautinė moters diena. Mums Kovo 8-oji dažnai sukelia šypseną – prisimename raudonus gvazdikus ir nakčia į šeimas grįžtančius įkaušusius vyrus, atšventusius moters dieną. Sovietiniais laikais buvo toks šios dienos prasmės suvokimas – tiesiog proga švęsti ir pareiga dovanoti raudonus gvazdikus moterims, kaip silpnesnėms būtybėms reikalingoms globos. Tačiau požiūris į moteris, kaip į nepilnavertes ir silpnas, prieštarauja pačiai Kovo 8-osios šventės prigimtinei idėjai.
1857 m. kovo 8 d. Niujorke moterys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą dėl labai prastų darbo sąlygų ir mažų algų. Po kelių mėnesių šios moterys įsteigė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą. 1913 m. Kovo 8 – ji pradedama minėti, kaip moterų solidarumo diena, siekiant suvienyti moteris kovai dėl balsavimo teisių. Taigi ši diena simbolizuoja moterų inicijuotą  kovą už  žmogaus teises be diskriminacijos. Moterys, kurios ilgą laiką neturėjo žodžio laisvės, politinių pilietinių teisių, giliai suvokė  diskriminacijos daromas žaizdas visuomenei ir buvo tikros žmogaus teisių idėjos įkvėpėjos. Ar šiandien visiškai išspręsta diskriminavimo problema, ar moterys visaverčiai dalyvauja politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime?Europos Sąjungos „širdyje” Briuselyje 2008 m. kovo 6 dieną įvyko renginiai, skirti Kovo 8-osios paminėjimui. Šia proga buvo suorganizuota konferencija „Moterų vaidmuo tarpkultūriniame dialoge“ ir surengtas  seminaras „Lyčių politika parlamentiniame darbe”. Renginiuose įvertintos moterų indėlis siekiant taikos ir saugumo bei aptartos priemonės, kuriomis būtų siekiama, kad moterys skaitlingumu nenusileistų vyrams aukščiausiuose politikos ir verslo postuose. Jei moterys valdytų pasaulį, karas būtų praeities reiškinys. Moterys siekia ne laimėti ar užkariauti, o susitarti. Tokios mintys buvo išsakytos konferencijoje.Konferencijos pranešėjai pažymėjo, kad moterų vaidmuo apjungiant skirtingų  kultūrų tautas yra ypatingas. XXI amžiaus tikslas – santarvė skirtybėse. Europos Sąjungos politika siekiama ne asimiliuoti kultūras, o padėti skirtingų kultūrų ir religijų žmonėms susikalbėti ir išvengti konfliktų. „Net ir konfliktinėse situacijose moterys stengiasi susitarti, kadangi joms būdingas bruožas – pagarba gyvybei; Ispanijos ir Lietuvos močiutės gyvena skirtingų kultūrų šalyse, tačiau jas jungia bendras bruožas – meilė anūkams, jos siekia saugaus ir gražaus gyvenimo ateities kartoms; gerbdamos ir saugodamos gyvybę, moterys gina ir vyrų teises“ – tokios idėjos skambėjo renginyje.Seminaro„Lyčių politika parlamentiniame darbe”  tikslas – pasidalinti parlamentinio darbo patirtimis lyčių lygybės klausimais. Lyčių lygiateisiškumo principas Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamas jau seniai, priimti tarptautiniai įsipareigojimai, lygios teisės įtvirtintos šalių konstitucijose ir įstatymuose. Tačiau reikėtų atkreipti į vis dar Europos šalims (taip pat ir Lietuvai) būdingą mažesnį moterų dalyvavimą valdymo srityse ir gerai apmokamame darbe. Apie 60 procentų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą yra moterys, tačiau aukštus postus dažniau užima vyrai. Europos Parlamento Moterų teisių ir  lyčių lygybės komitetas imasi priemonių, kuriomis būtų didinamas moterų vaidmuo visose politikos srityse. Taip pat teikiamas didelis dėmesys nacionalinių parlamentų gerajai patirčiai. Nacionalinių parlamentų atstovai moterų karjeros problemas vieningai siejo su nepakankamai sprendžiamais šeimos ir darbo derinimo klausimais.Lietuvos pasiekimai lyčių lygybės srityje palankiai vertinami tarptautiniu lygmeniu. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuvos indeksas yra keturioliktas pasaulyje. Reitingai nustatomi pagal lyčių galimybių skirtumus ekonomikos, švietimo, politinių sprendimų priėmimo srityse, taip pat vertinant gyvenimo trukmę. Siekiant dar aukštesnių rezultatų lyčių lygybės srityje būtinos papildomos priemonės, padedančios derinti šeimos gyvenimą ir darbą. Lietuvos Respublikos  aktai suteikia vienodas teisines galimybes abiem tėvams rūpintis savo vaikais. Tačiau išlieka gajus stereotipas, kad motinystės atostogomis turi naudotis moterys. Lietuvoje vyrų vaidmuo lygiaverčiai dalinantis šeimos ir apmokamos veiklos pareigomis su partnerėmis nėra pakankamas. Būtinybė lygiaverčiai įtraukti vyrus šeimos gyvenimą sietina su kokybišku šeimos gyvenimu, stiprėjančiais partnerių ryšiais, tėvo santykiais su vaiku. Lygiavertis partnerių dalyvavimas šeimoje ir karjeroje pasitarnautų Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimui, demografinės situacijos gerinimui, padėtų formuoti socialiai atsakingą visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palankesnė demografinė situacija yra ES šalyse, kuriose moterų užimtumo lygis yra didesnis (pvz. Danijoje dirba 73,4 procento darbingo amžiaus moterų, gimstamumo rodiklis šalyje – 1,80; tuo tarpu Italijoje dirba 46,3 procento, gimstamumo rodiklis – 1,43). Siekiant gerinti abiejų tėvų galimybes išlikti konkurencingais darbo rinkoje ir lygiaverčiai rūpintis vaikais, Lietuvoje diskutuojama galimybė ieškoti lankstesnių darbo organizavimo formų, atsisakant griežto darbo laiko reguliavimo modelio. Finansinė parama šeimai negali būti išskirtinė priemonė, reiškianti valstybės rūpestį šeima.  Lankstus dirbančių tėvų darbo organizavimo grafikas, geriau organizuota vaikų priežiūros sistema, stereotipinio požiūrio į tėvo-išlaikytojo vaidmenį pakeitimas – tai mūsų ateities uždaviniai.Seminare Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų atstovai pasidalino geros praktikos pavyzdžiais ir problemomis moterų ir vyrų lygybės klausimais. Lietuva savo politika šioje srityje gali didžiuotis kaip pažangi, gerbianti moteris, valstybė. Tačiau turime nepamiršti, kad moterys reikalingos mums ne tik kaip motinos, seserys ir žmonos. Mums reikalingos aktyvios  mokslininkės, politikės ir menininkės, švietėjos, derybininkės.Europos Parlamento prezidentas  Hansas-Gertas Piotteringas sakė: „vyrai turi padėti moterims pasirinkti tokį gyvenimą, kokį jos nori“. Tiesiog supraskime tai, kad moterų nuovoka, prigimtinė socialinio teisingumo samprata, intelektas turi pasitarnauti visuomenės  gerbūviui ir taikiam  dialogui tarp skirtingų kultūrų tautų.