Mūšis dėl energetikos baigtas. O dėl Lietuvos?

Didysis mūšis dėl energetikos baigėsi. Seimas, prieš sugiedodamas Lietuvos himną ir išsiskirstydamas užtarnautų atostogų, priėmė bendrovės „NDX Energijos“ parengtas Atominės elektrinės įstatymo pataisas ir dabar jau beliko formalumai. Opozicija ir visuomeninės organizacijos, tiesa, dar deda viltis į Prezidentą Valdą Adamkų, prašydami jį vetuoti Seime priimtas pataisas ir taip VP dešimtuko planams uždirbti milijardus litų, tačiau tos viltys tikriausiai niekuo nepagrįstos. Juk Prezidentas per visą diskusijų dėl „Leo Lt“ steigimo procesą taip ir nesugebėjo viešai suformuluoti jokios pozicijos šiuo klausimu. Todėl naivu būtų tikėtis, kad jis tai sugebės padaryti per 10 dienų, kurias jis turės prieš pasirašydamas Seime priimtas pataisas.
Geriausiu atveju, ko iš V.Adamkaus galima būtų tikėtis – tai pozicija, panaši į tą, kurią jis pareiškė parduodant „Mažeikių naftą“ JAV bendrovei „Williams“. Tada ji buvo maždaug tokia: nepritariu, tačiau ir neprieštarauju. Suprask, aš čia niekuo dėtas.Ir nieko čia, kaip sakoma, nepadarysi: valstybės vadovą turime tokį, kokį patys išsirinkome. Gaila tik, kad valdo jau nebe jis, o VP dešimtukas. Tiesiai iš Vyriausybės rūmų. Gerai, kad dar Gediminą Kirkilą už stalo kartu pasisodina – nors šiokia tokia teisėtumo iliuzija.Ir visos diskusijos Seime dėl Atominės elektrinės pataisų ir dėl kuriamos „nacionalinio investuotojo“ bendrovės tikslų, ir vadinamųjų „saugiklių“ taip pat buvo tik iliuzija. Į įstatymą nesunku įrašyti daug skambių frazių, pavyzdžiui, kad nacionalinio investuotojo bendrovės „veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams“, kad naujosios atominės elektrinės statyba ir elektros tiltai į Lenkiją ir Švediją turi būti realizuojami neatidėliojant ir kad nacionalinis investuotojas turi „neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija“. Visa tai skamba labai gražiai, tačiau neįtikinamai. O priežastis labai paprasta – įstatymas nenumato jokios atsakomybės, jei nacionalinio investuotojo bendrovė naudos sieks ne socialiai atsakingai, o taip, kaip dabar daro VP dešimtukas. Įstatymas taip pat nenumato jokių sankcijų, jei atominės elektrinės statybą bus delsiama pradėi, nėra numatyta jokios atsakomybės, jei ši elektrinė iš viso nebus statoma. Pripažinkite, keistas įstatymas – teisių daug, o teisinių įpareigojimų ir atsakomybės – jokios. Bent jau VP dešimtukui, kuris, be kita ko, po dvejų metų galės ramiai pasitraukti iš šio projekto ir pasiūlyti Vyriausybei nupirkti jam priklausančias nacionalinio investuotojo akcijas. O jei Vyriausybė tam tuo metu neturės pakankamai lėšų (kas, beje, labai tikėtina atsižvelgiant į pastarojo meto ekonomines prognozes), VP savo akcijas galės parduoti bet kam. Pavyzdžiui, Rusijos „Gazprom“ arba tos pačios valstybės energetikos bendrovei „Inter RAO JES“, kurias tokia investicija tikriausiai labai domins.Juodas scenarijus? Taip. Bet jo labai paprastai buvo galima išvengti, pavyzdžiui, įstatyme numačius, kad per dvejus metus nepradėjus atominės elektrinės statybos įstatymas dėl nacionalinio investuotojo bendrovės netenka galios ir viskas grįžta ir pradinę padėtį. Tai yra VP dešimtukas liktų su savo labai brangiai įvertinta bendrove VST (kartu su jos neišmokėtomis skolomis), o valstybei vėl grįžtų „pigiųjų“ Lietuvos energijos ir Rytų skirstomųjų tinklų kontrolė.Seimo priimtame įstatyme tokia galimybė nenumatyta, o tai reiškia, kad net ir nestatant Lietuvoje atominės elektrinės VP dešimtukas ir toliau valdys beveik 40 procentų Lietuvos energetikos sektoriaus, kuris visada bus pelningas. Tai tokios yra didžiojo mūšio Seime pasekmės. Tiesa, yra ir teigiamų šio mūšio aspektų. Jam vykstant, atsiskleidė tikrasis G.Kirkilo ir jo partiečių veidas, pamatėme, kas labiausiai rūpi A.Paulauskui ir jo socialliberalams bei sužinojome, kad Darbo partija kaip buvo, taip ir liko didžiausias socialdemokratų sąjungininkas (dabar liko tik sužinoti, kuo baigsis byla prieš darbiečius ir jų lyderį Viktorą Uspaskichą).Mūšis Seime padėjo praregėti konservatoriams, kurių lyderis Andrius Kubilius po balsavimo Seime viešai mušėsi sau į krūtinę, atgailaudamas už buvusią paramą G.Kirkilui ir jo Vyriausybei. Gražu, bet maždaug pusantrų metų pavėluota…Mūšiui vykstant sužinojome ir apie vadinamųjų politologų vaidmenį Lietuvos politikoje. Pasirodo, kad jie, o konkrečiai – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiaus kavalierius Raimondas Lopata – ne tik iš tolo stebi politinius procesus Lietuvoje, bet ir tiesiogiai juose dalyvauja. Kartu su „Dujotekanos“ vadovu Rimantu Stoniu.Įdomu, ar R.Lopata apie šiuos susitikimus pasakoja savo studentams per paskaitas ir ar tie studentai mano, kad sėdėjimas premjero pašonėje slaptame susitikime pas J.Pinskų yra geriausias būdas analizuoti ir po to objektyviai komentuoti tai, kas vyksta Lietuvoje? Jei taip, tai vargas mums ir visai Lietuvos politikai.