Saugumas pasienyje užtikrintas, bet gyventojai turi būti budrūs

Praėjusią savaitę, po išpuolių Latvijos pasienyje, Lietuvos krašto apsaugos ministras į pagalbą pasieniečiams, dirbantiems pasienyje su Kaliningrado sritimi, siunčia karius. Planuojama, kad kariai patruliuoti padės dvi savaites. Toks sprendimas priimtas gavus atitinkamų tarnybų indikacijas, kad jos jau kurį laiką patiria grėsmių tiek pasienyje su Baltarusija, tiek pasienyje su rusija.

Patruliuos 100 karių

Arčiausiai Tauragės – Panemunės pasienio postas. Juo judėjimas galimas tik pėstiesiems, einantiems per Karalienės Luizės tiltą. Bandymų nelegaliai kirsti Lietuvos sieną čia nedaug, o Lietuvos sukurti saugumo ir kontrmobilumo įtvirtinimai matomi plika akimi. Ypač savaitgalį Panemunėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės greitai užsipildo – Lietuvos piliečiai drąsiai migruoja per pasienį. Vieni sako, kad vyksta pas artimuosius, kiti – darbo reikalais.

Sustiprintas patruliavimas praėjusią savaitę paskirtas po spalio 5–6 dienomis Latvijos pasienyje su Baltarusija įvykusio incidento. Sabotažo metu mažiausiai 20-ties neteisėtų migrantų grupę lydėję kaukėti ir ginkluoti asmenys aktyviai stūmė migrantus Latvijos link ir ginklais grasino sieną saugantiems Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų kariams. Kariai migrantus sustabdė ir atsitraukė į šalies gilumą. Praėjus kelioms valandoms po pradinio konflikto, kaukėta grupė grįžo į pasienį, įžengė į Latvijos teritoriją ir sugadino elektros paskirstymo spintą, pavogė dvi pasienio vaizdą stebėjusias kameras, o po to skubiai pasišalino atgal į Baltarusiją.

Latvijos pareigūnai ir kariuomenės vadovybė šį įvykį pavadino atvira ir įžūlia hibridinio karo provokacija. Nors neteisėtų migrantų Lietuvos pasienyje pasitaiko nedaug, šalies vadovai priėmė sprendimą užkirsti kelią galimoms provokacijoms ir į pagalbą pasieniečiams siunčia per 100 Lietuvos kariuomenės karių.

Dezinformacija ir propaganda

Pasienyje su priešiškomis valstybėmis verda kur kas sunkiau pastebima kova – prieš vietos gyventojus nuolat nukreipiama tikslinė dezinformacija ir propaganda, siekianti sėti baimę, nepasitikėjimą savo valstybe bei skaldyti bendruomenę. Vos priartėjus prie Nemuno aiškiai matomas karą prieš Ukrainą šlovinantis ir agresiją palaikantis rusijos simbolis – Z raidė. Šis simbolis pradėtas naudoti ant rusijos karinės technikos invazijos į Ukrainą pradžioje, kad kariai atpažintų savus ir išvengtų draugiškos ugnies. Z raidės rusų kirilicos abėcėlėje nėra, bet propagandistai paskelbė, kad ši raidė reiškia frazę „Už pergalę“. Pasienyje su rusija esančios teritorijos propagandinėse kampanijose dažnai pasirenkamos kaip pirmieji taikiniai.

– Arčiausiai sienos gyvenantys žmonės jautriausiai reaguoja į bet kokius saugumo pokyčius. Todėl informacinėmis atakomis manipuliuojama siekiant kelių pagrindinių tikslų: diskredituoti valstybės sprendimus, socialiniuose tinkluose tyčia platinti išgalvotus gandus apie tariamus incidentus, nuolat palaikyti įtampą taip skatinant gyventojų nepasitikėjimą ir sėjant paniką, – kas vyksta hibridinio karo metu, „Tauragės kurjeriui“ komentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Sienos kontrolės griežtinimas, kontrolės punktų darbo laiko keitimas ar fiziniai įtvirtinimai priešiškuose kanaluose pristatomi ne kaip šalies gynybos stiprinimas, o kaip „vietos gyventojų ekonominis žlugdymas“. Kuriamos išgalvotos istorijos, esą pasienio regionas paliktas likimo valiai, yra nesaugus ir pažeidžiamas. Neseniai vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ pradėjo daugėti trumpų rusų kalba įgarsintų vaizdo įrašų neva iš lietuviškų parduotuvių. Prie įrašų skelbiama, kad lietuviai panikoje, šluoja lentynas, parduotuvėse trūksta maisto. Po įrašais daug lietuvių komentarų, kurie tokias žinias neigia tiek lietuviškai, tiek angliškai, tiek rašydami rusų kalba.

Pranešimų gauna

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai taip pat sulaukia įvairaus pobūdžio Panemunės gyventojų pranešimų. Pasak policijos atstovės Gretos Kęsminaitės-Pudžemės, į visus reaguojama ir jie vertinami rimtai.

– Pasitaiko atvejų, kai gyventojai praneša apie pastebėtus bepiločius orlaivius, įtardami, kad jie galėjo atskristi ir nedraugiškos valstybės teritorijos. Iki šiol, patikrinus tokią informaciją, ji nepasitvirtino. Kiekvienas gyventojų pranešimas apie galimą grėsmę vertinamas, o esant poreikiui informacija tikrinama bendradarbiaujant su kitomis atsakingomis institucijomis, – „Tauragės kurjeriui“ apie situaciją pasienyje komentavo G. Kęsminaitė-Pudžemė.

Policijos atstovai prašo Tauragės apskrities gyventojų atidžiai vertinti juos socialiniais tinklais pasiekiančią informaciją, tikrinti ją oficialiuose valstybės institucijų kanaluose.

– Jeigu pastebimas konkretus galimai neteisėtas veiksmas, įtartinas objektas, simbolika ar kitos aplinkybės, galinčios kelti grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių saugumui, apie tai reikėtų informuoti policiją. Esant realiai ir neatidėliotinai grėsmei – skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112, kitais atvejais informaciją galima pateikti per ePolicija, – informuoja G. Kęsminaitė-Pudžemė ir pabrėžia, kad svarbu nepasiduoti provokacijoms ir neprisidėti prie nepatikrintos informacijos sklaidos.

Reikia tikrinti

Ekspertai pabrėžia, kad dezinformacija veikia tarsi virusas – ji plinta ten, kur trūksta aiškių ir patikimų žinių. Kai visuomenė informuota apie realią situaciją ir žino institucijų planus, priešiškai propagandai vietos nebelieka. Pasak Lietuvos kariuomenės ekspertų ir pasienio rinktinės pareigūnų, stabdyti dezinformaciją gali kiekvienas. Ypač svarbu tikrinti socialiniuose tinkluose ar viešojoje erdvėje platinamą sensacingą ar gąsdinančią informaciją apie įvykius pasienyje. Jei įvykiai tikri, apie juos visada bus oficialiai informuojama Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Lietuvos kariuomenės internetiniuose puslapiuose ir oficialiuose jų socialiniuose tinkluose.

– Gavę nepatikrintos informacijos „Facebook“ ar „Telegram“ grupėse apie neva pastebėtus įtartinus judėjimus ar incidentus, nesidalykite ja su kaimynais, kol informacija nepatvirtinta oficialiai. Priešingu atveju tapsite hibridinės atakos įrankiu. Kritinis mąstymas ir pasitikėjimas valstybės pareigūnais yra mūsų ginklas, – pataria kasdien dezinformacijos atvejus tiriantys pareigūnai.

Koks melas skleidžiamas

Lietuvoje fiksuojama dezinformacija dažniausiai klasifikuojama pagal jos plitimo formas (technikas) ir pagrindinius teminius naratyvus. Remiantis Nacionalinio krizių valdymo centro ir Lietuvos kariuomenės analitikų duomenimis, populiariausios dezinformacijos apraiškos šalyje pasižymi koordinuotomis kampanijomis, kai identiški ar minimaliai pakeisti manipuliaciniai tekstai bei vaizdai tą pačią dieną sistemiškai sukeliami į dešimtis įvairių puslapių, socialinių tinklų grupių ir kanalų. Prasidėjus karui Ukrainoje, ypač išpopuliarėjo programėlė „Telegram“, kurioje dažniausiai ir pradedamos formuoti melagienos. Jos kuriamos ir jaunimo ypač pamėgtuose „TikTok“ vaizdo įrašuose. Po kelių dienų, sukėlus pirminę bangą, šis turinys tikslingai perkeliamas į „Facebook“ grupes, kur pasiekia kur kas platesnę ir vyresnę auditoriją. Daugiausia Lietuvoje dezinformacijos skleidžiama apie paramą Ukrainai ir šalies saugumą. Teigiama, kad parama Ukrainai yra karo skatinimas, NATO pratybos vadinamos provokacijomis. Tokiomis naujienomis siekiama sumažinti visuomenės palaikymą rusijos niokojamai Ukrainai ir sėti nepasitikėjimą NATO. Norint sukelti vidinį sąmyšį ir skatinti antivyriausybines nuotaikas skleidžiami gandai apie nekompetentingą ar korumpuotą šalies valdžią, kalbama, kad valstybė yra „ant žlugimo ribos“. Siekiant sukelti nepasitenkinimą šalies ekonomine ir užsienio politika manipuliuojama informacija apie nuolat kylančias kainas, teigiant, kad tam įtaką daro Lietuvos ir Europos įvestos sankcijos šalims agresorėms. Ypač atidžiai ir skeptiškai vertinti ekspertai pataria socialiniuose tinkluose platinamus fiktyvius istorinius žemėlapius, kuriuose kvestionuojama miestų priklausomybė Lietuvai. Ypač – Klaipėdos ir Vilniaus.