Moliūgų žibintai ir kapų žvakutės: ar jiems užtenka vietos?

Spalio 31-ąją kalendoriuje susitinka Helovinas ir Reformacijos diena, o paskui seka tradicinės lietuviams Visų Šventųjų diena bei Vėlinės. Per ilgąjį savaitgalį vieni rinksis kostiumus, kiti žvakutes kapams, o socialiniuose tinkluose vėl kaista ginčai, ar Helovinas nestumia lietuviškų tradicijų į šalį.

Iš kur Helovinas?

Šios šventės pavadinimas kilo iš anglų „All Hallows’ Eve“, tai yra Visų Šventųjų išvakarių, tad pats žodis krikščioniškas, bet šventės šaknys siekia kur kas toliau. Tai keltų Samhaino šventė, žymėjusi rudens pabaigą ir naujų metų pradžią, kai buvo tikima, jog mirusiųjų sielos grįžta namo. Visų Šventųjų diena bažnyčioje švenčiama nuo VIII–IX amžiaus. Šiandieninį Heloviną daugiausia suformavo ir išpopuliarino JAV įsikūrę airių imigrantai.

Moliūgais pasipuošusi Tauragė. Mortos Mikutytės nuotrauka

Skaitytojų nuomonės skirtingos

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje savo skaitytojų paklausėme, ką jie mano apie Helovino šventimą. Sulaukėme skirtingų komentarų. Štai Rima sako, kad Tauragės kuklias moliūgų dekoracijas gerokai pranoksta didesni miestai: „Tai kad Tauragėj su Helovino atributika jau labai ramiai. Išgujo antiHelovino aktyvistai. O va, pvz., Kaune, ir puošybos elementai yra moliūgai su dažna rudeninių lapų kombinacija, ir šiurpnakčio dekoracijos. Ir nieks nekrūpčioja. Ir jau jaunimas su grimu po Laisvės alėją vaikšto. Irgi nieks nekrūpčioja“. Tačiau tokiam požiūriui prieštaravo Irena: „O kam tas Helovinas reikalingas, kas jį skatina? Verslo dalykai, t.y. visokie dažai, visokios smulkmenos, žaislai, susibūrimai. O ten, kur susibūrimai, irgi galima visko prigalvoti. Tai turėtų būti pagarbi, rami atminties diena“.

Kur kas nuosaikiau į užduotą klausimą atsakė Loreta: „Nieko neturiu prieš šią šventę, tai žaisminga, spalvinga rudens niūrumą paįvairinanti šventė, ją mėgsta vaikai, jaunimas. Visos šventės yra gražu, jei tik nenueinama į kraštutinumus“. O Renata paragino dekoracijoms panaudotus moliūgus atiduoti miško žvėreliams.

Ką sako bažnyčia?

Tauragės Švč.Trejybės bažnyčia. TK archyvo nuotrauka

Oficialaus draudimo iš bažnyčios švęsti Heloviną nėra. Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ savo ankstesniuose interviu žurnalistams yra sakęs, kad bažnyčios užduotis nėra sudaryti sąrašą, ko katalikui negalima, o kviesti patiems atsirinkti be baimės ir prietarų. Kunigas Rimantas Gudelis Heloviną vadina pramoga, nepažeidžiančia Dievo ar bažnyčios įsakymų, nors švęsti nėra būtina. Griežčiau kalba kiti: anksčiau savo interviu Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pabrėžė, kad Vėlinių tradicijas stumia kitų šalių šventės, o kunigas Juozas Janulis katalikams nerekomenduoja perimti svetimos tradicijos.

Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus dar tarnaudamas Palangoje yra žurnalistams sakęs: „Tikras katalikas, tvirtai įtikėjęs į Jėzų, tikrai tomis dienomis tik dar labiau susikaups ir nepamirš tikrosios lapkričio pirmųjų dienų šventimo prasmės“.

Ką sako tradicijų tyrėjai?

Etninės kultūros globos taryba yra raginusi valdžios įstaigas neskatinti Helovino minėjimo, ypač mokyklose. Etnologas Jonas Vaiškūnas sako, kad uždrausti jo negalima, bet pramogos neturėtų vykti „tradicinių švenčių sąskaita“.

Kitų tyrėjų požiūris kiek nuosaikesnis. Etnologė Radvilė Racėnaitė mano, kad Helovinas Lietuvoje prigijo lengvai, nes ir lietuvių kultūrai nesvetimos persirengimų bei linksmybių tradicijos, o tradicijos kaita yra natūrali. Etnologė Reda Šatūnienė grėsmės tradicinėms šventėms nemato, nes progų pasilinksminti, pavyzdžiui, Užgavėnių, turime ir taip. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos prof. Renata Bilbokaitė pataria Vėlinių nepateikti vien kaip liūdesio dienos, o vaikams paaiškinti jų prasmę. Etnologė Gražina Kadžytė primena, kad Vėlinių prasmė blėsta tada, kai vaikų nebesivedame į kapines ir nepasakojame apie protėvius.

Pačios Vėlinės, anot tyrėjų, susiklostė krikščioniškam papročiui susipynus su sena lietuvių Ilgių švente, tad tradicijų kaita visada egzistavo.

Svarbi diena evangelikams liuteronams

Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia. TK archyvo nuotrauka

Svarbu prisiminti ir tai, kad spalio 31-oji svarbi evangelikų liuteronų bendruomenei. Ji šią dieną mini kaip Reformacijos dieną – metą, kai užgimė evangelikų liuteronų judėjimas. Lietuvoje ši diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2018 metais.

Tauragėje veikia evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčia, vienijanti šio tikėjimo vietos bendruomenę jau daugiau nei 450 metų. Šiemet šio tikėjimo bendruomenė Reformacijos dienos minėjimui buvo sukviesta kiek anksčiau – spalio 25-ąją.

Nors Tauragėje Helovinas nėra švenčiamas, kai kuriose miesto erdvėse galima išvysti šios tematikos papuošimus, dekoracijas. Jomis džiugina vietos verslai, pratęsiantys rudeniškų spalvų paradą mieste.