112 metų namas Bažnyčių gatvėje pasmerktas griūti

Tauragės rajono savivaldybė investuoja į Tauragės krašto paveldą. Iš privataus asmens nupirktas buvusių Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmų pastatas, žengti pirmieji žingsniai, leisiantys restauruoti Fišerio koplyčią Gaurėje, siekiama įsigyti ir Kreivėnų vėjo malūną Lauksargių seniūnijoje. Vis dėlto panašu, kad ne visi istoriniai Tauragės miesto statiniai gelbėjami nuo išnykimo.

Istorija istorijai nelygu?

Tauragės, kaip pasienio miesto, lemtis karų verpetuose visada buvo negailestinga – miestas tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinių karų metu buvo beveik visiškai sunaikinamas, ir pradėti Tauragę statyti iš naujo tapdavo racionaliausiu sprendimu. Tačiau ir šiame pasienio mieste galima aptikti pastatų, skaičiuojančių antrąjį gyvavimo šimtmetį. Vienas tokių – Bažnyčių g. 22 numeriu pažymėtas namas. Pastato „gimimo“ metai – 1914-ieji. Nors pastatas per šimtmetį ir neteko kai kurių pradinės statybos elementų, o ir trečias aukštas buvo pristatytas, išskirtinės architektūros namas buvo pastebėtas Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus ir nuo 2024 m. yra įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, tačiau paveldu (dar) nepaskelbtas.

Žinia, ne visi istoriniai statiniai, įtraukti į paveldo sąrašą, būna sėkmingai renovuojami ir prižiūrimi. Net Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas viešai yra piktinęsis pertekline paveldosaugos biurokratija, trukdančia vykdyti renovacijos darbus. Bažnyčių g. 22 namo fasadas atrodo tvarkingai, tačiau tai – tik kosmetinio remonto „šypsena“. Tikroji bėda atsiskleidžia iš byrančios, trupančios statinio kiemo pusės, o galimai avarinę pastato būseną išduoda koridoriuje pavojingai smengančios grindlentės. Nutekėjusio vandens dėmės ant trečiojo aukšto koridoriaus lubų ir sienų sufleruoja, kad ir su namo stogu reikalai prastoki.

Bendrosios namo patalpos. Mortos Mikutytės nuotrauka

Kodėl tokiu istoriškai Tauragei reikšmingu pastatu nepasirūpinama? Atsakymas turbūt paprastas – namas turi daug savininkų. Su visais rasti bendrą sutarimą sunku. O ir nuolat name gyvenančių gyventojų – tik trys. 2020 m. Bažnyčių g. 22 namo vieno butų savininkai Tatjana ir Robertas Lažaunikai sužinojo, kad jų namas pagal Registrų centro duomenis nebelaikomas daugiabučiu. Tai komercinių patalpų pastatas. Pastatas, kuris neturi jam priskirto administratoriaus. Remontuoti čia reikia visa, kas griūva, kliba, dumba, genda. O kadangi name nuolatinių gyventojų vos trys, didžioji našta gula ant jų pečių. Tai neįgali pensinio amžiaus senjorė, gyvenančios savivaldybės skirtame socialiniame būste, ir greit į aštuntąją dešimtmetį įkopsianti pora.

Skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas

Tatjana ir Robertas Lažaunikai į Bažnyčių g. 22 namo butą atsikraustė prieš 41-erius metus. Butą šeima gavo kaip socialinį būstą, kaip tuometinė valdžia teigė, laikinai, kol bus remontuojamas ankstesnis būstas, kuriame jie gyveno. Vis dėlto metai bėgo ir šeima suprato, kad gyvenimą kurtis reikia čia ir dabar. Taip „laikinai“ tapo 40-čia metų. Už talonus vyras ir žmona butą išsipirko. Čia užaugo trys Lažaunikų vaikai.

Robertas ir Tatjana Lažaunikai tik neseniai sužinojo, kad jų namas nebelaikomas daugiabčiu. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Mus tuomet valdžia atkraustė į labai prastos būklės butą. Pagal plotą butas buvo didesnis nei tas, kuriame gyvenome. Mes jau turėjome vienerių sūnų. Bet atvirai sakau, butas buvo „skylė“. Grindys išluptos, nebuvo jokių patogumų, išskyrus elektrą, pats namas nuo anksčiau kilusio gaisro apanglėjęs. Kai dabar pagalvoju, kad galėtume gyventi žmogiškai, čia tokios investicijos įdėtos! – pradinę būsto ir pastato būklę prisimena Robertas.

Kai Lažaunikai atsikraustė, name virė gyvenimas – visi butai buvo gyvenami. Sutuoktiniai pasidalijo keliomis istorijomis apie margą namo gyventojų charakteristiką ir filmo scenarijų vertus nutikimus. Jie puikiai prisimena ir vadinamųjų laukinių devyniasdešimtųjų pertvarkas, kai iš namo gyventojų buvo atimti ir privatizuoti rūsiai, kai dar ne visiems pastato gyventojams įsivedus vandenį buvo panaikintas tuomet vienintelis vandens šaltinis – šulinys.

– Mes vandenį patys įsivedėme. Trys šeimos iš trečio aukšto susitarėme ir įsivedėme. Vėliau, kai jau atėjo iš atitinkamų institucijų vandens ir nuotekų įrenginių vesti visiems butams, pradėjo juos jungti prie mūsų vandens vamzdžių. Mes patys, už savo pinigus, per vargus gavę visus leidimus, vedėme tranšėjas, vandens slėgio vamzdžius įsirengėme, o kažkas atėjo ir tiesiog norėjo nuo mūsų vandentiekio viską visiems prijungti. Su šiuo pastatu ir jo gyventojais daug neteisybių padaryta, – kalbėjo Robertas.

Lažaunikai gana greit suprato, kad laikui bėgant pastatas dar labiau grius.

– Dar sovietų laikais buvo kažkas čia atvykę, apžiūrinėjo pastatą, matavo, skaičiavo ir konstatavo, kad jis – avarinės būklės. Po nepriklausomybės paskelbimo tai tvirtinę dokumentai dingo ir mes vėl gyvenome „saugiame“ name. O ir ne vienas žmogus čia yra užsimušęs, kai nusirideno nuo laiptų. Gerai, kad tuometinis Tauragės butų ūkis vėliau turėklus įstatė, – pagalbą įvertino Tatjana.

Bažnyčių g. 22 namo koridorius. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tačiau kažkuriuo momentu Bažnyčių g. 22 namas tyliai liko be pastato administratoriaus, o pats daugiabutis dar tyliau perkvalifikuotas į administracinės paskirties patalpas. Kai Lažaunikai apsisprendė savivaldybės pasiteirauti dėl namo šiferinio stogo keitimo galimybių ar kompensacijos už keitimą, nes, pasak Tatjanos, pradėjo darytis baisu, kad nuo kiauro stogo užliejami elektros laidai nutrenks ar gaisrą sukels, sužinojo, kad jų pastatas yra daugelio savininkų, bet iš esmės – niekieno. 2018 m. Lažaunikai iš vienos įstaigos gavo oficialų atsakymą, jog „pagal statinio Bažnyčių g. 22, Tauragė, Nekilnojamo turto registro centro išrašą matyti, kad šio pastato paskirtis nėra daugiabutis namas“. Namo gyventojai nebegali pretenduoti į dalį kompensacijų, kai kurie renovacijos projektai pagal dabartinį pastato statusą jame vykdyti negalimi. Tačiau pagal vis dar galiojantį LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą „daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų“. Vien trečiame namo aukšte yra šeši butai. Tik pirmame ir antrame aukštuose vykdomos komercinės veiklos. Pagal pastato struktūrą Bažnyčių g. 22 namas teoriškai gali būti daugiabutis, bet kodėl nebėra? Atsakymų Lažaunikai iki šiol negavo. Spėja, kad kažkas siekė paprasčiausios naudos, gal tikėdamiesi, jog ateityje šį istorinį pastatą, turintį komercinių patalpų paskirtį, bus galima paprasčiau nugriauti ir jo vietoje iškils kažkas kito. Ne paslaptis ir tai, kad anksčiau griežtų reguliavimų, kokie taikomi dabar, keičiant pastato paskirtį, nebuvo. Taip daugiabučio namo gyventojai tapo komercinių patalpų „priedu“ ir yra įpareigoti steigti savo namo bendriją arba ieškoti kitų būdų administruoti savo teorinį daugiabutį.

Savivaldybė – vieno buto bendrasavininkė

„Tauragės kurjeris“ pasiteiravo Tauragės rajono savivaldybės apie padėtį su Bažnyčių gatvėje 112-us metus skaičiuojančiu namu: ar galima renovacija? Ar savivaldybė siūlė patalpų savininkams kokią nors išeitį dėl galimo pastato administratoriaus? Atsakymus pateikė savivaldybės atstovė žiniasklaidai Soneta Blankaitė: „Pastatas Bažnyčių g. 22 yra įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas Bažnyčių g. 22, Tauragėje, yra administracinės paskirties pastatas, kuriame yra tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios patalpos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, visi pastato savininkai privalo bendrai užtikrinti pastato bendrosios konstrukcijos, inžinerinių sistemų ir bendrųjų patalpų tinkamą techninę priežiūrą, saugų naudojimą ir reikalavimų laikymąsi, nepriklausomai nuo pastato paskirties. Savivaldybė, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą, neturi teisės paskirti administratoriaus šiam pastatui kaip daugiabučiui gyvenamajam namui. Taigi pastato priežiūros organizavimas yra savininkų pareiga ir atsakomybė. Savivaldybė šiame pastate taip pat turi vieną būstą ir yra pastato bendrasavininkė. Jei visi bendrasavininkiai susitartų dėl remonto darbų, savivaldybė prisidėtų proporcingai jai, kaip savininkui, paskirta suma. Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. raštu Nr. 19-4541 „Dėl namo Bažnyčių g. 22, Tauragėje, tinkamos priežiūros ir valdymo užtikrinimo“ patalpų savininkai buvo informuoti apie jų pareigas ir buvo siūloma paskirti atsakingą asmenį (valdytoją) arba sudaryti sutartį su pastato priežiūros/administravimo paslaugas teikiančia įmone. Savivaldybės iniciatyva 2023 m. vasario 13 d. buvo organizuotas pastato bendrasavininkių susirinkimas dėl pastato priežiūros užtikrinimo, tačiau sprendimas nebuvo priimtas dėl nepakankamo susirinkime dalyvavusių patalpų savininkų skaičiaus ir bendraturčių nuomonių nesutarimo. <…> Savivaldybė negali investuoti į privatų turtą ir pvz. pakeisti namo stogą, tai yra visų bendrasavininkių reikalas, todėl savivaldybė, būdama vieno buto savininke gali dengti tik jai, kaip savininkui, proporcingai paskirtą remonto kaštų dalį“.

Robertas Lažauninkas, kruopščiai į segtuvus segantis visus su namu susijusius dokumentus ir institucijų raštus, rado, kad viena pastatus administruojanti įmonė, kuri buvo pasiūlyta savivaldybės, atsisakė pastato administravimo, nors iš pradžių buvo sutikusi. O kitiems nekilnojamojo turto savininkams pastato stogas ir būklė, matyt, nelabai rūpi.

– Ant galvų jiems juk nelyja. Užrakina darbovietės duris vakare ir išeina. Kam investuoti, dėl ko administratorių samdyti? – atsiduso Robertas.

Žurnalistams viešint pas Lažaunikus, į savivaldybės Socialinės paramos skyrių kreipėsi dar viena nuolatinė šio namo gyventoja Violeta Marcišauskienė. Ji – savivaldybės paskirto socialinio būsto gyventoja. Moteriai bute užšalo vanduo ir, negalėdamas nutekėti, pradėjo kimšti Violetos vonią. Savivaldybės atstovai į skundą sureagavo operatyviai, atėjo iškart įvertinti situacijos ir atsiuntė darbuotojus sutaisyti vamzdžių.

Visiems susirinkti sudėtinga

Šiame name įsikūrusi politinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būstinė. Šios partijos Tauragės skyriaus pirmininkas – Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Andrius Burmistrovas. Jis informavo, kad šiame name partijos skyrius savo būstinę turi maždaug apie 20 metų.

– Turime visus patogumus, išskyrus centralizuotą šildymą. Šildome patalpas elektra, sistema „oras-oras“. Manome, kad namui renovacijos reikia, ir keletą kartų mūsų iniciatyva buvo organizuojami namo savininkų susitikimai, tačiau sprendimai nepriimti, nes susirinko mažiau nei pusė. Mano žiniomis, namas turi apie keliasdešimt bendrasavininkių ir kai kurie jų gyvena užsienyje, – kalbėjo A.Burmistrovas.
Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys sakė žinantis, kad šis pastatas istorinis – statytas 1914 metais, taigi seniau nei prieš šimtmetį.

– Iš istorijos žinau, kad pirmas aukštas kadaise buvo pritaikytas parduotuvėms, taigi komercinės paskirties, o antrame buvo įsikūrę butai su puošniais balkonais, – sakė politikas.