2024 m. renovacijos tendencijos: Tauragėje atnaujinta 11 daugiabučių namų

2024 metų renovacijos tendencijos rodo, kad kasmet vis daugiau gyventojų nusprendžia modernizuoti savo būstus. Pernai visoje šalyje iš viso buvo renovuota 333 daugiabučių, o tai 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Tauragėje po renovacijos pagerėjusias gyvenimo sąlygas jau gali įvertinti 553 butų gyventojai.

„Pernai renovuotų namų skaičius rodo, kad modernizacijos tendencijos išlieka stabilios. Taip pat džiugina, kad beveik 200 pernai renovuotų namų pasiekė B energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad dauguma gyventojų supranta gyvenimo energetiškai efektyviuose namuose svarbą ir naudą. Šiais metais tikimės  renovuotų daugiabučių skaičių užauginti iki 400 taikant naują paramos skyrimo tvarką ir platesnį priemonių spektrą“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.

Nuo Daugiabučių atnaujinimo programos pradžios 2013 m. bendra renovacijos kryptis nesikeičia: pirmauja Vilnius, kur per šį laikotarpį renovuota daugiau nei 300 namų, o Kaunas artėja prie 300. Klaipėda turi daugiau nei 250 atnaujintų daugiabučių.

Mažosiose savivaldybėse renovacijos tempai taip pat rodo geras perspektyvas: Palangoje ir Elektrėnuose renovuota po 21 namą, Jonavoje ir Ukmergėje – po 12, o Tauragėje ir Marijampolėje – po 11.

Iniciatyvos imasi patys gyventojai

Bendras pernai Tauragėje renovuotų namų naudingasis plotas siekia 25 289,81 kv. m, juose iš viso yra 553 butai. 10 namų pasiekė B, 1 – C energinio naudingumo klasę. Šiemet planuojama pradėti dar 22 daugiabučių namų projektavimo ir rangos darbus.

Pasak vienos iš daugiabučių namų modernizaciją administruojančių įmonių vadovės Ingridos Karbauskienės, renovuotų namų gyventojai džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe, ir sumažėjusiomis šildymo išlaidomis.

„Atnaujinus fasadus, nusidėvėjusias konstrukcijas ir kitas  dalis namai tampa estetiškai patrauklesni. Miestas įgauna tvarkingesnį, modernesnį įvaizdį. Apšiltinus pastatus ir atnaujinus inžinerines sistemas, sumažėja energijos suvartojimas, taip pat sutvarkoma aplinka – įrengiamos nuogrindos, atstatoma veja, takai ir užtikrinamas prieinamumas neįgaliesiems. Pagerėja mikroklimatas: butuose nesikaupia drėgmė, jie tampa šiltesni, sandaresni ir geriau apsaugoti nuo  triukšmo. Be to, padidėja nekilnojamojo turto vertė, o tai pritraukia į miestą investicijas“, – pasakoja I. Karbauskienė.

Ji pratęsia, kad tais atvejais, kai namas yra nusidėvėjęs, nesandarus, su bloga inžinerine infrastruktūra ir esant dideliam šilumos suvartojimui, gyventojai dažniau pritaria renovacijai ar net patys inicijuoja jos pradžią Ryžtis renovacijai skatina ir valstybės kompensacijos, lengvatiniai kreditai su mažomis palūkanomis ir ilgesniu grąžinimo laikotarpiu.

Atnaujintas valstybės paramos modelis

Primename, kad šiuo metu galima teikti paraiškas senų daugiabučių atnaujinimui siekiant B arba aukštesnės energinio naudingumo klasės. Pagal šį kvietimą valstybės parama bus skaičiuojama taikant fiksuotą įkainį, o supaprastinus biurokratines procedūras sumažės dokumentacijos apimtys ir palengvės projektų administravimas.

„Tikimės, kad naujas paramos modelis paskatins dar sklandesnę renovaciją ir leis per trumpesnį laiką renovuoti daugiau namų. Be to, atsižvelgę į gyventojų pageidavimus gerokai praplėtėme priemonių sąrašą, įtraukiant balkonų praplėtimą ir naujų įrengimą, rūsių pritaikymą priedangoms, dviračių saugyklų įrengimą“, – teigia A. Bartkevičienė. Paraiškos priimamos iki šių metų spalio 1 d.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užs. Nr.20