90-metį pasitinkanti ponia Morta: judėti – svarbiausia

Kitą gruodį 90-metį minėsianti tauragiškė Morta Dedūrienė vis dar paskendusi įvairiausiose veiklose. Vasarą Mortą rasti namuose sudėtinga. Senolė tai darže, tai prekyvietėje savo daržovėmis prekiauja, tai pas giminaičius išlėkusi. „Sėdėti ar gulėti nenoriu ir nemoku, todėl krutu kiek galiu“, – tvirtina garbaus amžiaus pašnekovė.

Dar pernai važinėjo dviračiu

Mortą užkalbinome Gedimino gatvės prekyvietėje prie prekybos centro, kur ji pardavinėja savo užaugintas daržoves – augina ne tik sau, o kad užtektų ir anūkės šeimai.

Senolė – palaužta osteoporozės ir vaikšto stipriai palinkusi į priekį, daugiau pavaikščiojusi jaučia skausmą, tačiau nestokoja vidinės stiprybės, yra šviesaus proto ir be galo darbšti. Miesto centre gyvenanti Morta Dedūrienė dar pernai į daržą, kuris yra už miesto, važiuodavo dviračiu. Ant dviračio nebesėda nuo praėjusių metų rugpjūčio po nelaimės, kai į ratą įsipainiojo medžiaginė juostelė ir pargriuvusi susilaužė šonkaulius.

– Be to, vis dažniau svaigsta galva, todėl vaikštau pėsčia arba sūnūs mašina nuveža, kur reikia, – patikino pašnekovė.

Visos dienos – darbo dienos

Morta Dedūrienė gimė 1932 metų gruodžio 3 dieną. Augo Žygaičių seniūnijoje, Būdviečių kaime. Greta gyveno tolimas Mortos giminaitis – dabartinio Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos tėvas, jam dabar – 91-eri metai.

1953 metais Morta ištekėjo už Bronislovo ir su juo susilaukė šešių vaikų – Stanislovo, Antano, Eugenijos, Remigijos, Petro ir Jono. Vyras mirė prieš 11 metų. Dukra Remigija gyvena Anglijoje, Eugenija – Kretingoje. Tik sūnūs liko gyventi Tauragėje. Sūnus Antanas gyvena kartu su mama. Morta džiaugiasi jau 11 anūkų ir net 12 proanūkių.

Pašnekovė yra dirbusi „Keramikos“, daržovių perdirbimo gamyklose, parduotuvėje, 16 metų iki pensijos plušėjo poliklinikoje, stomatologijos kabinete sanitare. Morta atskleidžia, kad dirbdavo nepailsdama – jei ne darbe, tai namuose, būdavo, kad per atostogas uogaudavo ir veždavo parduoti uogas į Klaipėdą. Poilsiauti mažai kada išvykdavo.

– Man visos dienos – darbo dienos. Lig šiol nemoku ir negaliu nieko neveikti. Vaikai man sako: mama, tik negulėk, judėk. Ir pati žinau, kad jei aptingsiu, atsigulsiu, nebepakilsiu, nors kai sėdžiu ar guliu, tuo metu jaučiuosi visai sveika. Bet ką čia gulėsi. Kad ir repečkom, judu, krutu, – pasakojo 89-erių metų tauragiškė.

Morta keliasi apie septintą ryto, gulasi dešimtą ar vienuoliktą valandą vakaro. Vasarą daug laiko praleidžia darže, o kitais metų laikais daugiau sėdi prie siuvimo mašinos.

– Pasitaisau sau drabužius, vieni per dideli, kiti per maži. Ir sūnūs atneša ką nors, kai reikia kokią siūlę nusiūti. Labai gaila, kad mano elektrinė siuvimo mašina pernai perdegė. Dabar siuvu su 40 metų senumo rusiška kojine siuvimo mašina. Anksčiau ir megzdavau, ir siuvinėdavau, dabar regėjimas nebe toks geras. Namuose (gyvena bute, – red.) viską pati galiu pasidaryti – ir valgyti pasigaminu, ir namus susitvarkau. Galiu dirbti visus darbus, išskyrus tuos, kai reikia aukštai rankas pakelti arba pasilipti. Savo šešių arų sklypuką pati nusiraviu. Namuose padeda kartu gyvenantis sūnus. Jis nuvalo langus, išsiurbia kilimus. Aš dar ir daržovių pati prisikonservuoju. Tačiau kitąmet tiek daug visko nebesodinsiu. Sodinau daugiau, nes norėjau anūkės šeimai, bet ji išsikėlė į Vilnių, dėl daržovių per toli atvažiuoti. Todėl ir nešu į prekyvietę parduoti. Bet žinokit, perkančių labai sumažėjo, palyginus, koks buvo pirkimas prieš trejus metus. Ne visi pagalvoja, kad geriau pirkti be cheminių trąšų užaugintas, nepurkštas ir šviežiai ryte nuskintas daržoves, – apmaudavo pašnekovė.

Morta tikina, kad jai ilsėtis nėra kada. Darbo turi užtektinai, be to, dėl senatvės ir sveikatos sutrikimų vaikšto lėtai, todėl diena greitai prabėga. Didžiausias poilsis jai – šventadienio mišios per televiziją. Žiūrėti bet ko nemėgsta, kai turi laiko, dar pažiūri žinias ir „TV Pagalbą“.

Balsinga visa giminė

Garbaus amžiaus tauragiškė sekmadieniais eina į bažnyčią, 50 metų giedojo bažnyčios chore.

– Dabar į chorą nebeinu. Dvilinka Katrė ar begiedos, būtų negražu, – pajuokavo pašnekovė ir pridūrė, kad jos sūnus Jonas Dedūra nuo 16 metų gieda bažnyčios chore, dabar padeda vargonininkui. Jonas taip pat vaidina teatre. – Jis labai balsingas. Nuo trejų metukų darželio pasirodymuose dainuodavo. Mes visi giminėje balsingi, bet Jonui lygių nėra. Sūnus Antanas – šokėjas. Daugybę metų šoko „Jūros“ ansamblyje, dabar – „Vėjavoje“. Sūnums įgimtas ir patriotizmas, jį atsinešė iš savo senelio, mano tėvo Jono Žebelio, kuriam buvo suteiktas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio kavalieriaus vardas. J.Žebelio tėvas buvo Sartininkų valsčiaus teisėjas Nikodemas Žebelys. Mano sūnūs Jonas ir Petras Dedūros – savanoriai, abu dalyvavo laisvės gynimo kovose 1991 metais. Petras – Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Tauragės apskrities Lietuvos 9-osios rinktinės vadas, šioje veikloje dabar dirba visuomeniniais pagrindais. Jonas dirba Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje, – šeimos istoriją pasakojo Morta.

Pašnekovė tvirtino, kad stengėsi vaikus užauginti teisingais žmonėmis. Sakė ypač nekenčianti melagių, tad nuo mažens vaikus auklėjo, kad nemeluotų. Neslepia, tekdavo ir  diržiuką paimti, esą visi vaikai mėgsta pameluoti. Šiandien ji didžiuojasi savo vaikais, nors paklausta, ar geri jie, pusiau juokais atsako – normalūs.

Pati surado vietą fotografijai

Paklausta, kokios veiklos dar imsis po mūsų pokalbio (laikrodis rodė po šeštos vakaro) M.Dedūrienė sakė eisianti gaminti valgyti, dar ir rytojui turinti pasiruošti, mat pietų užsuks sūnus Jonas. Pokalbio metu tik trumpai pasirodęs pašnekovės sūnus Antanas patikino, kad mama visada užsiėmusi, retai kada mato nieko neveikiančią.

– Turbūt kai jūs išeisit, dar eis siūti, – tarstelėjo sūnus.

– Ne, ne, šįvakar nebesiųsiu, – patikino Morta.

Beje, senolė pati surado vietą kieme, kur žurnalistė galėtų ją nufografuoti.

– Čia aplinka negraži, čia saulė šviečia, juk nefotografuosi į saulę, – patarė 89-erių metų pašnekovė.