Aplinkos ministerija: išvežti radioaktyvių atliekų iš šalies neįmanoma

Netylant diskusijoms dėl būsimo radioaktyvių atliekų giluminio atliekyno, Geologijos tarnyba ir Aplinkos ministerija ramina gyventojus – atliekyno vieta dar nenustatyta, įrengtas jis bus saugus aplinkai ir žmonėms, be to, viskas dar bus labai negreit. Lietuva, pasak Aplinkos ministerijos atstovės, turi susitaikyti su tuo, kad ilgus metus kauptų radioaktyvių atliekų neįmanoma išvežti laidoti kitose šalyse, tokių atliekų nepriims jokia valstybė.

Apie diskusijas kovo mėnesį nežino

Su „Tauragės kurjeriu“ susisiekęs parlamentaras, dabar jau ir kandidatas kitos kadencijos Seimo rinkimuose, Romualdas Vaitkus pageidavo šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę. Seimo narys įsitikinęs, kad jo politinis konkurentas rinkimuose, kandidatas į Seimą nuo Socialdemokratų partijos Robertas Skirmantas bei jo partiečiai, viešai teigdami, kad radioaktyvias atliekas galima išgabenti iš Lietuvos ir organizuodami parašų rinkimo akciją, kenkia valstybei ir jos saugumui.

– Noriu išsakyti savo nuomonę kaip politikas, atstovaujantis Tauragės kraštui. Mes dirbam su Geologijos tarnyba, konsultuojamės su Ignalinos atominės elektrinės vadovais, su mokslininkais. Jeigu jūs pakalbintumėt šituos žmones ir parašytumėt straipsnį, ką jie sako, ką jie mato, būtų tikrai reikalingas dalykas. Dabar žiūriu jau pradėti rinkti parašai. Bet tai socdemų priimti įstatymai, jų priimtos pataisos būtent dėl atliekų tvarkymo. Ir jie dabar šitą daro, – politinių oponentų veiksmais stebisi liberalas R.Vaitkus.

Seimo narys įsitikinęs, kad politikų raginimai priešintis radioaktyvių atliekų laidojimui Lietuvoje kenkia valstybei ir Tauragės kraštui.

– Kai atominė elektrinė sužinojo, kad renkami gyventojų parašai, ir man skambino, prašė nuraminti žmones. Tauragei tapti šituo atliekynu yra beveik 0 šansų. Ignalinos pusėje geologinė dirvožemio sandara yra visiškai kitokia nei Tauragėje. Greičiausiai bus ten. Surasti vietą atliekynui gausime. Seimo narys Linas Jonauskas siūlo išvežti į Rusiją, Švediją ar Suomiją, tai to nebus. Yra konvencijos, konvencijų nepakeisi, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo parlamentaras.

Seimo nariui priminėme, kad pirmosios diskusijos savivaldybių lygiu prasidėjo dar šių metų kovą, tačiau apie surengtus susitikimus Tauragės savivaldybės meras visuomenės neinformavo. Jei tai būtų buvę padaryta, šiandien tokių diskusijų greičiausiai nebūtų kilę. Kodėl Tauragės meras to nepadarė, R.Vaitkus negalėjo atsakyti, patikindamas, kad informacijos, kas buvo diskutuota kovo mėnesį, neturi ir jis.

– Mums nei Seime, nei komisijoj, nei komitete šito klausimo nebuvo pristatyta, – sakė R.Vaitkus.

Po keleto dienų su redakcija vėl susisiekęs R.Vaitkus informavo, kad kartu su kolega Seimo nariu Jonu Gudausku buvo susitikęs su Geologijos tarnybos vadovu Egidijumi Viskontu, telefonu kalbėjosi su Ignalinos atominės elektrinės giluminio atliekyno vadovu Andriumi Vyšniausku.

– Aptarėme situaciją dėl šiuo metu nepagrįstai sklindančios informacijos, kad Tauragėje ir Šilalėje ketinama įrengti radioaktyviųjų atliekų giluminį atliekyną. Tokia informacija nėra pagrįsta. Buvo susitarta, kad bus organizuojamas susitikimas su gyventojais, – sakė Seimo narys.

Prisimenami Žygaičiai

Politikams besipliekiant dėl radioaktyvių atliekų atliekyno vietos Lietuvoje, vis prisimenamas Žygaičių kaimas, maždaug prieš dešimtmetį sukilęs dėl galimo skalūnų išgavimo šioje seniūnijoje. Tuomet pasipriešinę vietos gyventojai pasiekė, kad šiame krašte skalūnai nebūtų kasami, nors gyventojams verslas ir žadėjo visokias gėrybes už sutikimą.

Tuomet Žygaičių bendruomenei vadovavęs Jonas Nairanauskas ir dabar vis prisimena tą nelengvą laiką, tačiau socialdemokratų pozicijai ir gyventojų parašų rinkimui, kad būtų pasipriešinta radioaktyvių atliekų kapinyno įrengimui kur nors Lietuvoje, nepritaria. Vis dėlto visuomenininkas mano, kad tokios atliekos turėtų būti išvežtos iš Lietuvos. Esą tam labiausiai tiktų negyvenamos Skandinavijos teritorijos.

– Jūs turbūt prisimenate, kad man teko atkentėti už tuos nelemtus skalūnus. Nenoriu nieko agituoti nei už, nei prieš, bet noriu pasakyti vieną svarbų dalyką. Lyg 2013 metais Butkevičiaus Vyriausybė Mokslo akademijoje užsakė tokią brošiūrą – galima ar negalima vakarų Lietuvoje daryti gręžinius ir ieškoti skalūnų. Tyrimą atlikusios komisijos pozicija išsiskyrė. Pusė pasakė, kad lyg ir galima, pusė – kad negalima. Komisijos narys buvo nuo Pagėgių kilęs akademikas geologas Vytautas Juodkazis. Būtent jis pasakė tokią išvadą – vakarų Lietuvoje giluminių gręžinių su didelio slėgio sprogdinimais atlikti negalima, nes iki galo nėra ištirti šių vietovių tektoniniai lūžiai, – prisiminė J.Nairanauskas.

Žygaitiškis priminė, kad visa Lietuva dar mena keletą nedidelių žemės drebėjimų vakarų Lietuvos teritorijoje. Todėl, jo nuomone, Tauragės krašte radioaktyvių atliekų kapinyno statyti negalima.

– Ir vis dėlto kelti panikos dabar, kai viskas dar taip toli, tikrai nereikėtų, – įsitikinęs žygaitiškis.

Tauragės rajone – trys potencialios vietos

„Tauragės kurjeris“ susisiekė su Geologijos tarnyba. Tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Jasiūnienė atsiuntė štai tokį oficialų komentarą:

„Šiuo metu, įgyvendinant pirminį giluminio atliekyno projekto etapą, vykdomas tinkamos vietos parinkimo procesas.

Atkreipiame dėmesį, kad dar nėra priimtas sprendimas dėl galutinės vietos. Lietuvos geologijos tarnyba yra nustačiusi tektoniškai ir seismiškai stabilias teritorijas (į šias teritorijas patenka ir trys zonos Tauragės rajone, – red.), kuriose  250–700 m gylyje slūgso potencialiai tinkamos įrengti giluminio atliekyno geologinės formacijos ir kuriose, preliminariu vertinimu, gali būti užtikrinta giluminio atliekyno sauga.

Vis dėlto, kad saugą būtų galima pagrįsti, būtina atlikti daug ir įvairių mokslinių, tarp jų ir geologinių, hidrogeologinių tyrimų. Pvz., artimiausiu metu numatyta įrengti giluminius gręžinius potencialiai tinkamų geologinių formacijų (kristalinio pamato ir molio uolienų) ištyrimui. Šie duomenys bus reikalingi tolimesniam giluminio atliekyno saugos vertinimui ir modeliavimui.

Minėtų geologinių formacijų (uolienų) tinkamumo ištyrimas padės užtikrinti atliekyno saugą: geologinės formacijos veiks kaip natūralus, nelaidus vandeniui gamtinis barjeras, užtikrinantis paties statinio stabilumą. Inžineriniai barjerai – konteineriai, kuriuose patalpintos radioaktyviosios atliekos bei tunelių užpildai, – atliks papildomo apsauginio barjero funkciją, tūkstančiams metų užkertančią kelią radionuklidams prasiskverbti į išorę.

Šiuo metu identifikuotos 77 potencialios vietos 29 Lietuvos savivaldybėse toliau bus įvairiapusiškai tiriamos ir vertinamos iki 2047 metų, kol po kompleksinių ir detalių tyrimų bei derinimo su visuomene bus išrinkta galutinė vieta giluminiam atliekynui, o 2067 metais jis bus pastatytas“.

Geologijos tarnybos klausėme, ar įmanomas tokių atliekų išvežimas į kitą valstybę. J.Jasiūnienės teigimu, geologijos tarnyba šio klausimo nesprendžia, tai esąs „politikos formavimo klausimas“.

„Tai ne buitinių atliekų konteinerį išvežti“

Aplinkos ministro patarėjos Aistės Žilinskienės teigimu, nėra galimybių, kad radioaktyvios atliekos iš Lietuvos būtų išvežtos ir laidojamos kitoje valstybėje. Jokia šalis tokių atliekų, kaip ir Lietuva iš kitų valstybių, nepriimtų. Ministerijos atstovės teigimu, politikai, inicijuodami pasipriešinimo parašų rinkimų akciją, be reikalo gąsdina žmones.

– Viso pasaulio valstybės yra susitarusios, niekas branduolinių atliekų nepriima, jokia valstybė nepriima kitos valstybės branduolinių atliekų. Tai ne buitinių atliekų konteinerį išvežti. Visos šalys branduolines atliekas laidojasi pas save. Šveicarai, suomiai, švedai ir visi kiti ieško vietos ir laidoja pas save. Politikai klaidina žmones, tai neįmanomas variantas, – kalbėjo A.Žilinskienė.

Pasak A.Žilinskienės, laidoti branduolines atliekas po žeme yra daugybę kartų saugiau nei laikyti jas žemės paviršiuje, taip, kaip jos laikinai saugomos dabar netoli Visagino specialiuose konteineriuose. Atliekos, pasak jos, būtų laidojamos labai giliai ir jokių grėsmių visuomenei bei aplinkai dėl to nekiltų.

– Tačiau dabar tik proceso pradžia, projekto finalas bus tik po 50 metų. Tikrai dabar nereikia gąsdinti žmonių dalykais, apie kuriuos mes kalbėsim tikrai ne po vienerių metų. O kad tą vietą turėsim surasti, tai turėsim. Su istorine tarša reikia tvarkytis, niekur nedingsime, tokia mūsų praeitis. Šios atliekos savaime neišnyks. O tie, kas renka parašus, juos renka už neįmanomus dalykus, – konstatavo ministerijos atstovė.