Dar viena nuošliauža – kėsinasi į pamėgtą slėnį

Tauragės rajone susiformavo dar viena nuošliauža šalia upės. Šįkart lankytojų pamėgtame Lakštingalų slėnyje, Alijošiškių kaime. Nuošliauža artėja prie vienintelio į slėnį ir ten esančias sodybas vedančio kelio. „Greit gyvensime saloje“, – sako čia verslą kuriantys ir gyvenantys žmonės.

Nuošliauža sena

Lakštingalų slėnį, ribojantį Tauragės ir Šilalės rajonus, pamėgę abiejų rajonų gyventojai. Savaitgaliais čia atvyksta švenčiantys vestuves, laiką gamtoje leisti mėgstantys ir po sutvarkytą teritoriją pasivaikščioti suplanavę žmonės. Anot Alijošiškių kaime gyvenančios Ritos, Akmenos upės krantas slinkti pradėjo prieš kelerius metus – papėdėje įrengus automobilių stovėjimo aikštelę ir suintensyvėjus eismui. Antradienį nuvykus į Alijošiškių kaimą, kalno viršuje sutikti gyventojai tikino, kad nuošliauža susiformavusi seniai, žmonės viliasi, jog iki pagrindinio kelio šlaitas nenuslinks.

– Mes viršuje gyvename, grėsmės mums nėra. Ten pačioje apačioje gyvena dvi šeimos, yra pirties namelis, kurį nuomoja poilsiautojams. Gal tiems gyventojams kiek neramu. Gamta daro savo tvarką ir nieko čia nepadarysi, – sakė Artūras.

Vyras tikino, kad į slėnį nusileidžia retai ir specialiai nuošliaužos apžiūrėti neina.

– Slėnyje nuolat dirba prižiūrėtojas. Jis iš girininkijos ten eina. Jei būtų grėsmė, manau, kad jau būtų informuotos tarnybos, – pasvarstė sutiktas gyventojas.

Vietos gyventojai pamatavo, kad nuo nuošliaužos iki kelio – apie 3 metrus. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Žemė linguoja

Apie grėsmę keliui į Lakštingalų slėnį Tauragės rajono savivaldybės merą Dovydą Kaminską socialiniame tinkle „Facebook“ informavo papėdėje gyvenanti Rita Č. Moteris nufotografavo slenkantį šlaitą ir parašė: „Labai neramina slenkantis skardis Alijošiškių kaime. Leidžiantis į apačią – mažiau nei 3 metrai iki kelio. Tuoj liksime saloje“, – merui rašė moteris.

Šią savaitę į kaimą buvo atvykę savivaldybės specialistai. Gyventoja viliasi, kad išanalizavę nuošliaužą jie imsis veiksmų ir slinkimą sustabdys.

– Nuošliauža atsirado, kai buvo atidaryta automobilių stovėjimo aikštelė apačioje ir srautu pradėjo važiuoti mašinos. Eismas, kai gražus oras, čia didelis, – „Tauragės kurjeriui“ sakė kaimo gyventoja.

Nuvykus į Lakštingalų slėnį, nuošliauža puikiai matyti. Panašu, kad šviežių pabirusių žemių nėra, bet kraštai netvirti, nuslinkęs didelis kiekis smėlėto grunto.

– Jei buvote vietoje, turėjote pastebėti, kad apie metrą nuo krašto žemė linguoja. Tuoj nuslinks. Kasmet vis kažkiek nuslenka, – situaciją apžvelgė pašnekovė.

Upė grįžta į senvagę

Lakštingalų slėnį prižiūri Valstybinės miškų urėdijos Tauragės regiono padalinys. Padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas „Tauragės kurjerį“ informavo, kad ir jis buvo nuvykęs prie susiformavusio skardžio. Pasak miškininko, skardis yra privačioje žemėje ir atsirado ten Akmenai grįžtant į senąją upės vagą.

– Akmenos upė teka nuo Šilalės link Tauragės ir hidraulinis srovės momentas koncentruojasi į posūkį. Tai reiškia, kad vandens smūgis yra į dešinįjį upės krantą, kuriame ir formuojasi skardis. Tik laiko klausimas, kada upė išsigrauš vagą ir prasimuš link senvagės, tiksliau, grįš į savo senąją vagą. Tai natūralūs, nuolat vykstantys gamtiniai procesai, – situaciją paaiškino miškininkas.

Valstybinės miškų urėdijos Tauragės padalinys tvarko Lakštingalų slėnio teritoriją, kurioje įkurtos poilsio zonos. Pasak B.Ambrozo, kelias ir juo važiuojantys automobiliai įtakos šlaito irimui negalėtų turėti.

– Anksčiau automobilių stovėjimo aikštelė buvo kitoje vietoje. Kaip ir tada, taip ir dabar automobiliai į teritoriją važiuoja. Jei darbo dienomis atvažiuoja kelios mašinos, tai savaitgaliais aikštelėje jų būna keliolika. Kai pastatėme naują automobilių stovėjimo aikštelę, įrengėme ir užtvarą, kad žmonės automobiliais nevažiuotų į poilsiavietės teritoriją, nestatytų jų ant žolės, kad vaikai ir poilsiautojai būtų saugūs. Taip, automobilių tikrai padaugėję. Buvo laikai, kai kaime tik viena mašina būdavo, o dabar kiekvienoje šeimoje ir po du, ir po tris automobilius. Tačiau tvirtinti, kad automobiliai turi įtakos šlaito irimui, aš nedrįsčiau, – sakė B.Ambrozas.

Pokyčiai – ortofotografijose

Prieš 12 metų skardis buvo apaugęs medžiais ir krūmais. Nuotraukos iš geoportal.lt

Paklaustas, ar įmanoma kažkaip sustabdyti šlaito irimą, miškininkas pasidalijo priemonėmis, kurių imtųsi, jei nuošliauža būtų susiformavusi jo valdomoje žemės teritorijoje.

– Man atrodo, kad tai paprasčiausia erozija. Šlaito apačią plauna vanduo ir krantas nubyra. Naujų nuošliaužų nėra, tiesiog pamažu byra smėlis. Labai žemai teka šaltinis, bet šlaito viršuje sausa. Aš bandyčiau šlaitą sutvirtinti augalais. Kalčiau gluosnio kuolus, kurie įleistų šaknis, į tarpus sodinčiau karklus, gal dar kokių gebenių. Gal tai nors kažkiek laikytų šlaito slinkimą. Tačiau esu daugybę kartų matęs, kai į upę nuo šlaito nuslenka visi medžiai, – pastebėjo miškininkas.

Bronislovas Ambrozas pasiūlė peržiūrėti senas ortofotografijas ir užfiksuoti, kaip dabartinė nuošliauža atrodė prieš kelis ar keliolika metų.

– Šių metų nuotraukoje nuošliauža yra, bet ji yra ir 2020 metų nuotraukoje. Ir kelio link pasislinkusi gal per kelis centimetrus. 2010–2015 metais medžiai dar matosi, o 2015–2017 metais užfiksuota, kad šlaito viršuje augę medžiai ir krūmai nuslinko į apačią, – nuošliaužos atsiradimo istoriją akivaizdžiai pademonstravo B.Ambrozas.

Anot miškininko, gamta diktuoja savo sąlygas ir upės vagą suka ten, kur yra suplanavusi.

Į privačią teritoriją neinvestuos

Tauragės rajono savivaldybės mero patarėja Soneta Blankaitė informavo, kad savivaldybės specialistai apžiūrėjo nuošliaužą ir patvirtino miškininko žodžius, jog ji galimai atsirado dėl išorinio Akmenos upės vingio, kuris ir griauna šlaitą.

„Savivaldybė į privačias teritorijas pinigų investuoti negali“, – rašė S.Blankaitė.

Lakštingalų slėnyje vingiuoja Akmenos upės senvagė, kurios link krypsta ir naujoji vaga. Senvagė išvalyta, sutvarkyta, pritaikyta rekreacijai. Lakštingalų slėnį prieš kelis dešimtmečius įkūrė buvęs miškininkas, o poilsio erdvę pamėgo ir tauragiškiai, ir šilališkiai. Slėnyje kasmet organizuojami miškininkų, medžiotojų renginiai, vyksta vestuvės ir kitos asmeninės šventės.