fbpx

Antanina Pryšmantaitė gyvenimo be žirgų neįsivaizduoja

Dalintis:

Sodyboje atokiame Mažonų seniūnijos Pagirupio kaime įkurtame žirgyne besisukanti ir miesto visai nesiilginti Antanina Pryšmantaitė daug mieliau laiką leidžia su žirgais ar žvejyboje nei miesto dulkėse. Kartu su draugu Mindaugu Laugaliu pora laiko žirgus ir kviečia lankytojus pasidžiaugti draugiškais jų augintiniais, kurių, planuojama, tik daugės.

Su žirgais – nuo vaikystės

Feisbuke jau nuo pavasario galima išvysti puslapyje „Tauragės žirgynas“ raginimus užsukti į Pagirupio kaimą ir pasidžiaugti žirgų draugija. Sodybą rasti nesunku – važiuodamas žvyrkeliu nuo Mažonų link Šakviečio sukteli į kairę ir privažiuoji didelį apsodintą eglėmis kiemą. Jaukioje medžių paunksnėje iš karto pamatysite besiganančius žirgus, o pasitiks jus Antanina Pryšmantaitė. Mergina apie žirgus be perstojo galėtų kalbėti ne valandą ir ne dvi.

– Kartu su draugu Mindaugu auginam žirgus. Iš pradžių tai darėme tik dėl savęs, buvo du gardai, o vėliau ir dar du pastatėme. Mindaugas laikė arklius dar prieš mums pradedant draugauti, o aš taip pat nuo vaikystės tarp arklių – tėvai laiko sunkiuosius darbinius arklius. Man visą gyvenimą ūkis, kaimas prie širdies, patinka gyvūnai. Miestas nelabai, manęs ten netraukia, – pokalbį pradėjo Antanina.

Šiuo metu Antaninos ir Mindaugo garduose – 3 kumelės, kiti žirgai lauko aptvaruose. A.Pryšmantaitė atskleidė, kad vasaros dienomis vidun parveda tik tuos žirgus, kurie savo ganykloje neturi pavėsio – kad negeltų kraujasiurbiai ir nepatirtų saulės smūgio.

Žirgai – tarpusavyje bendraujantys gyvūnai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Skirtingi charakteriai

Tauragės žirgyne laikomi gyvūnai patraukia daugelio dėmesį. Atvažiuoja šeimos iš Tauragės, užsuka ir iš aplinkinių rajonų ir kaimelių. Antanina pasakojo, kad mažoji kumelaitė Princesė – tikras terapinis ponis, kuri į Pagirupio kaimą atkeliavo tiesiog pati įsiprašiusi.

– Prie Princesės gali prieiti ir sutrikimų turintys žmonės, nes ji visiškai rami. Tiesiog terapinis ponis. Buvo atvažiavę lankytojai iš Adakavo socialinių paslaugų namų – gal 20 žmonių. Tai visi galėjo ir paglostyti, ir pašukuoti. Ši kumelaitė nekreipia dėmesio į žmonių baimes, nesibaido. Kai vykom pirkti žirgo, pamatėm ją ir jos sesę. Turbūt valandą ji stovėjo prie mūsų, nors paprastai žirgas pasižiūri į žmogų ir nueina savo keliais. Supratau, kad ji mus pati išsirinko, tad ir parsivežėm, – apie visai neaikštingą Princesės būdą pasakojo pašnekovė.

Visai šalia Princesės – jos geriausia draugė Viva. Ir pastaroji pasižymi ramiu charakteriu, labai jaučianti raitelį. Kaip pasakojo Antanina, jei tik jaučia, kad jojančiam kažkas negerai, tuoj sustoja. Žirgai – socialūs gyvūnai ir labai nori kompanijos.

Neseniai į ūkį atkeliavusi Kaštonė laikoma kiek atokesniame garde – ši kumelė reikalauja daug dėmesio, mat turi sveikatos problemų: dėl neprižiūrėtų kanopų ir netaisyklingo jojimo kreivai stato koją, viena kanopa įskilusi, tad kalvis bus kviečiamas dar ne sykį. Tačiau šiam ūkiui tai jokia naujiena – penkerius metus laikoma Viva irgi neseniai šokdama per kliūtį susižalojo, tad teko pasirūpinti ir veterinaro apžiūra, ir specialia dieta.

– Sykį pirštą privėriau prie kumelės, teko važiuoti į ligoninę siūti žaizdą. Grįžau namo ir Viva prie manęs ėjo jau nuleidusi galvą. Sykį numetė mane, tai irgi atėjo pati pažiūrėti, kas nutiko, nuleidusi galvą. Žirgas jaučia, kad blogai padarė. Šie gyvūnai labai emocingi ir labai moka emocijas parodyti. Beje, jei tik kurią kumelę išvedam į lauką, Viva tuoj rodo balsą, – žirgų charakterių ypatybėmis dalijosi žirgininkė.

Mažoji Princesė demonstruoja visišką ramybę. Mortos Mikutytės nuotrauka

Žirgai ir žvejyba

Antanina Pryšmantaitė ne tik meilės gyvūnams, bet ir įvairiausių žirgų priežiūros paslapčių išmoko iš savo tėvų. Ne kartą važiavo ir į Rietavo žirgyną, kur teko mokytis iš trenerės tiek jojimo, tiek elgesio su šiais galingais keturkojais. Todėl dabar apie žirgus, jų priežiūrą mergina gali pasakoti be sustojimo kelias valandas. Mergina Tauragės profesinio rengimo centre įgijo virėjos specialybę. Veterinarijos gydytoja tapti sutrukdė noras likti arčiau savo mylimų gyvūnų.

– Žirgai ir žvejyba – man viskas. Ir dar visi kiti gyvūnėliai. Draugui tai technika patinka. Mes esam komanda – jei jam reikia, aš padedu, jei man reikia – jis padeda. Vairuoju traktorių ir kartu su draugu kraunam šieno rulonus, vežam iš laukų. Jau nuo 16 metų vairuoju – dar nuo tada, kai mokiausi Tauragėje. Profesinio rengimo centre išėjus laukan prie traktorių visi turbūt galvojo pasijuokti iš manęs, kad nesugebėsiu pavažiuoti. Bet aš nuo mažens tėčio pamokyta žinojau, ką daryti. Mokydamasi maisto gaminimo iškart supratau, kad tai ne mano pašaukimas. Daug labiau norėjau mokytis kitame mieste ko nors susijusio su technika, žemės ūkiu. Bet buvau dar labai jauna ir tėvai neišleido, – atskleidė didžiulių žirgų visai nesibaiminanti Antanina.

Zovada, žąslai, kantaras, stekas – dirbant su šiais gyvūnais tenka mokytis naujų žodžių. Net žirgų spalvos turi savitus pavadinimus – bėras, kaštanas, širmas, obuolmušis… Antanina ne tik šią kalbą įvaldžiusi, bet ir pasiryžusi įsigyti dar daugiau žirgų. Planuose – lauko aptvaras, kuriame būtų laikomi astma sergantys žirgai, kuriems reikalingas specialus mažiau dulkantis kraikas, drėkinamas pašaras. Panašu, kad Tauragės rajone galime sulaukti savotiško reabilitacijos centro – žirgams ir žmonėms, kurie nori laiką praleisti kitaip.

– Matyti žirgą, augantį nuo pat gimimo, yra kažkas nepakartojamo, – neblėstančio entuziazmo neslėpė Pagirupyje jau ketverius metus gyvenanti žirgų mylėtoja Antanina Pryšmantaitė.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Palikite komentarą