fbpx

Aplinkos priežiūra taps bendruomenių rūpesčiu

Dalintis:

Tauragės rajono savivaldybė dalį kaimiškųjų seniūnijų atliekamų viešųjų paslaugų suplanavo perduoti bendruomenėms. Eičių kaimo bendruomenė „Karšuva“ pirmoji pareiškė norą pati prižiūrėti savo aplinką: pjauti žolę ir valyti sniegą. Gaurės seniūnijos seniūno Vidmanto Skiriaus nuomone, perdavus šias funkcijas bendruomenėms, savivaldybės biudžetui tai kainuotų žymiai daugiau.

Aplinką tvarkys pasirašę sutartį

Pasak Eičių kaimo „Karšuva“ bendruomenės pirmininko Simo Gaidelionio, nors bendruomenė turi už projektines lėšas įsigijusi traktoriuką, tačiau sniego kaime nevalys tol, kol su savivaldybe nepasirašys aplinkos priežiūros ir sniego valymo sutarties. Apie tai S.Gaidelionis paaiškino bendruomenės paskyroje feisbuke: „Sniego valymo darbus atlieka Gaurės seniūnija, nes jai nebuvo sumažintas finansavimas ar nuimta Eičių priežiūros prievolė. Už vasarą atliktus žolės pjovimo darbus buvo atlyginta tik dalinai, padengta tik 70 proc. kuro išlaidų, todėl bendruomenė patyrė nuostolių (neatlygintas nusidėvėjimas, technikos priežiūra, darbas)“.

Simas Gaidelionis apskaičiavo patirtus nuostolius: kaimo viešosioms erdvėms nušienauti reikia 2 žmonių, jie dirba po 8 val. x 2,5 dienos = 40 val. 4 Eur/1 val. (įkainis) × 40 val. = 160 Eur (už darbą). Bendruomenė sunaudojo 60 l dyzelino ir 15 l benzino (kaina apie 1 Eur/l) – už 75 Eur. Technikos priežiūra ir einamosios išlaidos (tepalas, pjovimo valas) kainavo apie 20 Eur. Šienaujant 1 kartą prireikia 255 Eur, praėjusį sezoną žolę bendruomenė pjovė 6 kartus, tai yra 255 Eur × 6 = 1530 Eur išlaidų. Savivaldybė kompensavo tik apie 500 Eur, todėl nuostolis – apie 1000 Eur.

– Žinau, kad yra ruošiamos sutartys, todėl viešųjų pirkimų konkursai dar neskelbiami. Nevalau sniego, nes to daryti iš savo kišenės nenoriu. Ši paslauga turi būti aptarta sutartyje už nustatytus įkainius. Jeigu mes, kaip bendruomenė, laimėtume konkursą, tai teiktume paslaugą, – kalbėjo Eičių bendruomenės vadovas. – Pasiūlytume konkurencingas kainas, nes esame vietoje, mums nereikia į Eičius vykti iš Tauragės. Praėjusią vasarą patys pjaudami žolę daug išleidome, todėl nenoriu valydamas sniegą lįsti į didesnius nuostolius. Šienaudami įrodėme, kad galime patys susitvarkyti, greičiau ir sniegą nusivalytume, Eičių kaimas nebūtų kaip visada paskutinis, nes seniūnija vienu metu visur nuvalyti negali.

Pigiausia paslauga – seniūnijos?

Gaurės seniūnijos seniūnas Vidmantas Skirius sako, jog seniūnija technikos turi pakankamai, tačiau šiemet gausiai pasnigus žvyruotų kelių valymą apsunkina tai, kad įšalo nėra ir sniegas šlapias: buldozerio sniego peilis sminga į žvyruotą kelią ar kelkraštį jį gadindamas. Be to, seniūnas baiminasi, kad drėgnas sniegas nesušaltų, tuomet technika nepajėgtų jo pastumti.

– Kai žiemos snieguotos, pasipila skambučiai, žmonės nori, kad tuojau pat būtų nuvalyti keliai. Gyvenu vienkiemyje, gausiai pasnigus lengvai išvažiavau, svarbiausia, kad būtų geros padangos, todėl kas tris sezonus jas reikia pakeisti naujomis, – žmonėms pataria seniūnas. –  Eičiai turi traktoriuką, pūteklį, bet drėgno sniego jis nenupūs. Tegul parodo, kaip susitvarko ne biudžeto lėšomis. Seniūnijai žolės pjovimas Eičiuose kainuoja apie 500 Eur, jei Eičiai patys nori tvarkytis – turi pasiūlyti atlikti paslaugą už mažesnę kainą. Abejoju, ar pasiūlys pigiau. Mes, kaimiškosios seniūnijos, žiemos sezonui papildomai lėšų negauname, gruodį prisipylėme pilnus bakus degalų ir laukiame, kada reiks valyti sniegą. Mes taupiai leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus.

Pasak V.Skiriaus, jei ir kitos bendruomenės už tokią sumą, kaip Eičiai, pareikštų norą teikti aplinkos priežiūros paslaugą, savivaldybės biudžetui tai būtų nemenka našta. Jo nuomone, kiekviena bendruomenė turi prisidėti prie aplinkos priežiūros, nes gauna finansavimą. Eičių kaime, V.Skiriaus pastebėjimu, valymo nedaug, nes nedidelis atstumas tarp daugiabučių ir tik aikštelės – esą nepalyginsi su didesnėmis Gaurės ar Kunigiškių gyvenvietėmis. Pasak V.Skiriaus, Eičiuose daugiabučių gyventojai nėra įsiteisinę žemės, todėl pjauti žolės ar valyti sniego prie savo namų nenori.

– Argi tik renginiams ir šventėms bendruomenėms skiriami mokesčių mokėtojų pinigai? Mieste daugiabučių kiemai – bendrijų reikalas, jie atkasa takelius, tai kodėl Eičiai išskirtiniai, kodėl jie turi papildomai gauti iš biudžeto lėšų? Gyventojai patys galėtų nusikasti sniegą, juk šitiek laiptinėje gyvena žmonių, – svarstė seniūnijos vadovas. – Ūkininkai yra verslininkai, parduodami savo produktą – pieną, galėtų anksčiau atsikelti, su savo technika pravilktų stulpo galą ir pravalytų snieguotą kelią. Bet nėra geranoriškumo, jiems lengviau paskambinti į seniūniją ir kelti triukšmą. O seniūnija didelė, nusidriekusi nuo Jurbarko iki Tauragės miesto, iš karto nenuvalysi kelių visose gyvenvietėse.

Bibliotekos ateitis svarstoma

Pasak Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Matemaitienės, atsižvelgiant į nacionalinės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ siūlymą Vietos savivaldos įstatyme numatytų savarankiškų funkcijų įgyvendinimą perleisti savivaldybei nepavaldiems vykdytojams ir didžiąją dalį viešųjų paslaugų teikėjų iš biudžetinių įstaigų perleisti nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms (NVO), į parlamentinių politinių partijų ir NVO 2019 m. kovo 1 d. pasirašytą memorandumą (kuriame numatyta siekti laipsniško nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į kultūros, švietimo, sporto, socialinių ir kitų paslaugų teikimą optimizuojant biudžetinių įstaigų tinklą bei įtraukiant gyventojus į vietos sprendimų priėmimo procesus), bus perkamos paslaugos iš bendruomenių.

– Savivaldybės administracija nuo 2021 m., įvertinusi poreikį ir galimybes, planuoja pradėti įgyvendinti minėtų paslaugų pirkimą iš nevyriausybinių organizacijų, šiuo atveju – bendruomenių, – atsakė specialistė. – Jei bendruomenė turi galimybę (aplinkos priežiūros priemonių, žmogiškųjų resursų), atitinka minėto įstatymo ir paslaugos pirkėjo, šiuo atveju savivaldybės administracijos, pirkimo keliamas sąlygas, turi teisę dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse. Dalis bendruomenių, tarp jų ir Eičių kaimo, dalyvaudami programose gavo projektinius finansavimus ir įsigijo aplinkos priežiūros technikos bei priemonių.

Rita Matemaitienė teigia, kad savivaldybės, kaip ir valstybės, tikslas – stiprinti pilietines iniciatyvas. Tauragės krašto bendruomenės, pasak jos, įrodė, kad yra aktyvios ir galinčios įgyvendinti įvairaus masto projektus, svarbiausia – patys bendruomenės gyventojai jausis atsakingi už savo kaimo aplinkos priežiūrą, ieškos finansinių galimybių per programas įsigyti dar daugiau būtinos technikos. Anot specialistės, preliminariais skaičiavimais, savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos bendruomenėms neturėtų viršyti lėšų, skiriamų seniūnijoms tai pačiai veiklai.

Ore kol kas pakibęs ir Eičių bibliotekos klausimas – bibliotekininkė atleista, o įstaiga vis dar užrakinta.

Paklausta, ar Eičių kaime uždarytą biblioteką savivaldybė perduos „Karšuvos“ bendruomenei, ar ji liks Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos filialu, R.Matemaitienė atsakė, kad ši situacija dar svarstoma, o sprendimas bus priimtas vadovaujantis bibliotekų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pasak savivaldybės atstovės, Eičių kaime biblioteka gyventojams duris turėtų atverti artimiausiu metu, patvirtinus savivaldybės 2021 m. biudžetą ir strateginį veiklos planą. „Karšuvos“ bendruomenei biblioteką perduoti esą sudėtinga dėl to, kad knygų fondai priklauso Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, tik patalpos, kuriose ji įrengta, priklauso savivaldybei.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą